Sonetas

Palaidas šūvio aidas skrodžia orą
tirpindamas ir nešdamas mintis..
Ir mina pėdos pilkąjį betoną,
palieka savo pėdsake viltis.

Kedeną vėjai menką sapno dvelksmą..
garuoja pietūs, kai kurių stalų,                                                      ir nešdamas tik iškeptą paveikslą,
kaminkrėtys kovoja su purvu -

.. o tyruos sklaidos  - pirmas -  vaiko balsas..
tuksena laikrodis.. ir rieda obuolys..
ir šlama lapuos  pamestasis verksmas..
ir kelia galvą..  - dar  - vienas  -  karys..

…vėl žingsnį žengia ašmenim rytojus,
              vėl rėmina į pėdsakus viltis…