Poezijos netikrumas

Mano aštrios abejonės-
Viskas, ką ryte turiu.
Tuštumos veneriškos glamonės,
Nuo kurių drugiu sergu.

Ledo suvirpėjus šiluma
Traškiai drebina akis,
Ryto galo artuma
Lyg undinės bučinys...

Paguldyk mane, ligoni,
Prie pasaulio krasto akmenų,
Kur poetai antkapiais sustoję,
Laukdami naujų eilių.

Nors iliuzija kliedesio
Tu šiandien man esi,
Vis tiek eilerasciu liejiesi.
Degsi sudegsi žodžių ugny!