Naktinių žibintų tamsoj ieškau tiesos
Akiduobėm dairosi į mane, dar aš ne sapne
Supuvusiais lapais valausi batus ir suka ratus
Aplink galvą žiemamiegės musės - stiklo šukės
Iš dangaus, eilinės akiduobės, nesvarbu - nežvarbu
Keliu saują košės, pridedu pastangų, įmaišau meilės
Ir kuliu mokesčių mokėtojų prakaitu brandintus javus
Vėl šukės - kaip legendinis ratas - kartojasi karčiai
Skaudžiai veidu sugaunu, lūpomis čiuopiu, randu
Raumenų neištirtų, nenaudotų, bet kraujuotų
Dabar jau.. Nesvarbu, sudužo, sugriuvo
Kaip kortų namelis, sniego senelis
Augintas šviesuliukas - išsilieju
Ant niekuo nekaltų
Lempučių
Jos irgi..
------
Stiklinės.


Ščėslyvos smerties zvanelis












