juoksiuos

Aš šiandien skambiai juoksiuos,
kaip tas mažas vaikas -
be priežasties, o gal dėl šimto jų -
kad gaiviai šalta, tylia krinta snaigės,
o gal kad saulė glosto spinduliu švelniu...

Galbūt todėl, kad vazoj žydi gėlės,
kurias nuskynei iš plačių laukų,
o gal todėl, kad tik iš miego atsikėlęs,
mane apdovanojai pora bučinių....

Aš juoksiuos ir rytoj nuo pačio ryto -
kad po lietaus pasklidus tiek balų,
kur murzini vaikai lyg jūron įsibridę,
čiauškės kaip žvirbliai - taip smagu...

Kažkas sakys, kaip visgi šitai kvaila -
kvatoti dėl tokių menkų niekų -
neatsakysiu, tik nusišypsosiu,
negersiu skepsio siūlomų nuodų.

Su šypsena lydėsiu savo dieną,
čia tiek akimirkų nepakartojamai žavių...
Pagavus jas juoku užantspauduoju -
skrynutėn savo laimės jas dedu.