Trys Broliai 5

Atėjo pirmosios kalėdos, be tėvo ir pabėgėlės sesers, kurių nė vieno vardo
nebeminime. Jie išėjo, tada kai mums buvo sunkiausia. Jie nebėra mūsų
šeima. Taip sakydavo Arijus. Ir dar jis sakydavo: „jei tai būtų armūcha –
jie būtų dezertyrai. Aš turiu tik mamą, du nuostabius brolius ir gražuolę
seserį“.
Ant stalo garavo keptas kalakutas, bulvės, kelių rūšių mišrainės, silkė,
kepta žuvis ir dar šilta duona, kurią Arijui, už kažkokią paslaugą, į namus
atnešė jo draugas.
Džiaugėmės tokiomis puikiomis vaišėmis, linksmai kalbėjomės,
nebeprisiminėme nei tėvo, nei sesers. Tai buvo pačios
nuostabiausios mano kalėdos.
Eglutės mes neturėjom, nes tai nesąmonė. Todėl, kai jau sėdėjome ant
sofos, Arijus įteikė visiems dovanas. Mama gavo kosmetikos rinkinį ir
kvepalus, Vidmantas įrankių komplektą, Aš gavau dvi knygas: „Teisės
pagrindai“ ir „Kaip pradėti verslą“, Loreta – keletą dalykinių kostiumėlių.
O mes susidėjome ir nupirkome Arijui barzdaskutę „Filips“.
Varčiau tas knygas ir nelabai ką supratau, nors nelaikiau savęs kvailiu,
nors ir buvau dar tik antrokas. Tačiau prisiekiau sau, kad išmoksiu jas
mintinai, kad ir kiek užtrukčiau.
Visi suprato, kad Arijus padovanojo dovanas, žiūrėdamas pirmyn daug
metų. Norėjo, kad mes taptume dideliais šulais.