Ledo vanduo

Atskilti nuo sunkiausio melsvumo
Lyg kevalu šerkšnu dangsčiaus
Bet laužai rūseno ir dūmuos
Aptemo langai šio dangaus

Vakarai užtroškę nuo gaisro
Salsvas smalkių gaižumas
Tik išdilę takų raizginiai
Susibėgs į pumpurus sielos.

Įdienojus nuo saulėto žaizdro
Purienų žiedlapių pūgos
Ir džiūsta pažliugę vaizdai
Bei lietūs vilgantys lūpas

Nendrynai ir šokančios laumės
Savo drobes lyg tinklus išties
Krantai nuskaidrės, bet ne daubos
Ten liks šiek tiek paslapties

Tirps kontūrai geometrinių formų
Samanų salos pelkes išgers
Ir salsvas atodrėkių vėjas
Šalčio pleištą šukuodamas verks

Žuvų žvynus spinduliai pakutens
Dugnas nuo jų toks geltonas
Kai atskilusiais ižais nuplauks
Oro perlai ledo lavonais

Skliautas vožias iš troškulio
Su juo ir žalsvi pakraščiai
Skaldo bebrai ledo upokšnius
Šermukšnių šakelių kardais

Tik rasos pakibę išskaidrins
Veidrodžius sielos atolo
Paviršiuos už meldų laikysiuos
Nes gelmės klampios it molis.