1ėga 5 pasėkmę.

Neabsoliutus nulis.

viltis daugmaž mirusi, bet maždaug tebegyva, į teigiamą viduriuko pusę, arčiau pliusiuko, kaip sakant.. mhm.. atvirkščiai? rašaluotuosiuose leduose? hmm.. ko čia myki, galvok, kur suktis iš padėties! ne tą leptelėjom? ne taip išsireiškėm? nepaplaukiui paglostėm? gal čia laižymosi girgždesys? neigiama seilių reakcija? nepasroviui?! viskas einasi pagal planą! blogiausi ne mes! mums neabejingi gi! prisiminkim, nuo neapykantos iki meilės trys žingsniai, vienas į priekį ir du atgal! nenukabink nieko! uodega piestu! daugiau optimizmo! akiplėšiškumą visu pajėgumu! tipo po..! klausyk manęs, proteli, nebekartosiu, pirmiausia jokių tipų, kad negirdėčiau, antra, gana azartinių lošimų su tuo savuoju tamsiagymiu pakeleiviu. sprendžiant iš minuso ženklo, jaučiu ne pro šalį užduoti tiesiai į kaktą, atsiprašant, tūpą klausimėlį: mergelė? taip ar ne.


Neparuoštų pamokų pamoka.

nebetapšnok tuo vienu supistu delnu, sakiniu galvą mudviem nukirs, apmyš ir sudegsim profilaktoriume! aišku? nesupratau..


Kam kas neaišku.

kaip mudu rasim atsakymus, jei nepadėsi man kelti klausimų? kaip koks kvailys neabejojantis, kur kritika, įžvalgos, palyginimai, argumentai, sugretinimai? palyginimai ir sugretinimai ne tas pats? šaunuolis! taip ir ateity! klausk bet ko, kuo suabejojai, būk protingo žmogystos rūšies! egzistencinių ar ne itin, vienodai orakului. mes čia nebuitinę užduotį sprendžiam. nesidrovėk netinkamų. anksčiau ar vėliau ateis reikalingas. papyzdžiui,.. užpisai papyzdžiais! supratau, pavyzdžiui,.. nesuprask neteisingai, tiesiog klausk! kiek valandų? bliad!..


Akušerio kančia.

gimdyk, stenėk, stumk! ko tu toks atsipalaidavęs!? už tave neatliksiu! padėk man tau padėti!


Visai ne ar ne visai.

atrodo siužetas menkas? ė? reiktų kelti statinį? bbz? ką nors nudėti? ne? kuo nors nusidėti? nelaikas? kažkaip paįvairinti? gal? nauju charakteriu? šilčiau? Saule? karšta? Brangiausiąja? taip? kas ji? bingo? geras klausimas? tipo..


Iš Saulės nieko.

Brangiausioji Saule, jei tu žinotum.. mes ją gesinti ketinam? neplepėk! .. kaip mes tavęs laukiam. kiauras naktis, ankštoje tamsoje, vien balčiausias triušis užjaučia, skaičiuojam su juo paskutines likusias naktis.. naktų naktis? patylėk!  .. kol duodiesi aplink pasaulį dovanodama netikėliams nepelnytos laimės trupmenas, mudu baigiam nuliūsti iš nesipildančios vilties.. mudu? taip, proteli. o tu kas!? nasri širdis, kvailuti. kokia? narsiausia! .. kovoje su savimi, juo,  stresu, mokesčiais, rūpesčiais, neracionaliomis išlaidomis.. aš netaupus? daugmaž. .. laidinėmis pelytėmis, išklibusiomis kėdėmis, kapitalinėmis votimis, laikmačių  skubėjimais ir vėlavimais, išsekusiais akumuliatoriais, siekiais išsiurbliuoti nuo dulkių pasaulį, mus nusidėjėlius, juos nekaltuosius, dabar ir kiekvieną mirties akimirką.. ačiū, kad esi! nebūtų manęs, mirtum iš paskos, ne iš nuobodulio. jaučiu trūksta logika? pasidarom kavos pertraukėlę? ko tyli? knarkly! ką? nemiegok..


Rytas užvakar protingesnis buvęs.

susipainiojome? nu. atraizgysim? nebežinau. kaip? pats galvok. o tu? aš pavargau. nuo ko? priedėlio tavo. nepatiko? lašelį. lašelį taip ar lašelį ne? atsipisk!


Pavarau pavarai.

jungiam atbulinę? bandyk. nesijungia, ką daryt? sankabą išspausk, genijau! gerai, važiuojam.. kur? jaučiasi man, visiems pabodo ši marmalynė, atėjo laikas tau, proteli, apginti mus griežta vyriško užtikrintumo logika įrodant, kad ne šiaip eilinis proteliūkštis tu, bet Protas, iš didžiosios raidės. bus padaryta!


Protopauzė.

su širdgėla pasitarėm ir nusprendėm, žinai.. tipo neturim mes čia daugiau ką veikt, žinai.. sakau, žinai.. viską tuoj visiems paaiškinsiu, žinai.. paskutinis, pasakysiu, tau proteli, kapiliarinis įspėjimas, žinok! atleisk širdie. atleistas! privalau išsimiegot ir viską nuodugniai išanalizuoti, man prireiks laiko. nupirksim tau tų laikų kiek širdis geis, ilsėkis, saldžių sapnų! ačiū.. jaučiu prapulsim, viliuosi ne.. ak, kokia gėda, sepuku pūku griebtis teks..


Savivartė prieš saldų sapną.

šimtasis? pats blogiausias? mitologinis drakonas? prieš srovę kely vienas mažas žingsnis likęs? virsiantis milžinišku žingsniu visam sutemsiančiam pasauliui? atverstom kortom žaisti nerimta? juk rimti vyriai? širdis vieniša? rimtai? per arti viską prisiima? humoro jausmo yda? privirė iš jausmų manos košės? man vienam viską srėbti? už ką? abejok - neabejok, aš ką, tamsusis pakeleivis, taip smaukytis? gi esu delfino tipo? nepasielvartavęs iki paryčių akių neužmerksiu? trūksta vidinės tylos? su vilku-širdim kaukti pavargau? atrodo įsimylėjau? literatūrą? bet ji nemato? netgi didžiausiom savo akim? aš gi jautrus? atleistas suprantu? kaip jose reabilituotis? pasirinkti tinkamus žodžius? iš žodyno? tarptautinio? bbz? jį patardyt? uždrausta? teks krapštyti iš savęs savarankiškai? pūku? neįsivaizduoju? nieko nesinori? reiktų baigti? bendrui ne? privalau laikytis žodžio? misijos vardan? ką daryt? susiskaičiuot skiemenis? susidėlioti į lentynėles? išlaikys? trūksta laiko? nors vieno? prižadėjo padovanoti kiek norėsis? butų džiaugsmo? pasidalinčiau net? nesinori net būti? su tokiais tipais? nu na? garbės žodis? iš bambos? bamboleiro? Ooo? nejuokinga pačiam? nė trupučio? šmaikštokas su lašeliu? nušypsino? niekas manęs nesupranta? nebesuprantu? įprasta? viską pats? pats juokauk, pats ir juokis? juokinga? ak? tipo? ne? px?


Pūkas.

Kur jį pasidėjom?
„Pūkas (puukko) – tradicinis vienašmenis peilis tiesia geležte, nešiojamas makštyje prie diržo, naudojamas kaip įrankis, taip pat ir kaip ginklas.
Pūkus naudoja kaip įrankius, dažniausia drožinėti medienai, doroti žuviai ar skerdienai.
Anksčiau pūkus vadino \'peilis\', bet vėliau juos ėmė vadinti puukko (\'peilis medine rankena\'), kad būtų galima atskirti.
Tradicinio pūko geležtė dažniausiai būna trumpesnė už rankeną, jos ilgis būna lygus plaštakos pločiui (90-120 mm). Drožinėtojai, medžiotojai ir odžiai mėgsta trumpesnes geležtes, staliai, dailidės ir statybininkai – ilgesnes.
Kuris naudojamas kaip įrankis, skirtas naudoti laukinėje gamtoje, turi iki 40 cm ilgio geležtę, o dar senesni pūko tipo peiliai turėjo iki 50 cm ilgio geležtes, bet tai jau buvo nebe šiaip peiliai, o skramasaksai.
Tiek gamyklinės, tiek kalvių kaltos pūkų geležtės dažnai yra sluoksninės – plonas labai kieto plieno (paprastai tai tiglinis plienas, gautas iš limonito) sluoksnis iš abiejų pusių padengtas minkštesnio metalo sluoksniais. Tokios geležtės rečiau lūžta ir lengviau galandamos. Iki XIX a. beveik visa geležis buvo lydoma iš limonito (pvz., balų rūdos). Ji buvo labai gryna ir tinkama tigliniam plienui gaminti. Retkarčiais geležtės turi griovelius, kas jas palengvina ir sustandina.
Klasikinių pūkų rankenos neturi jokios gardos, tad pirštai gali nuslysti ant ašmenų, tačiau tai nėra svarbu, kadangi pūkas nėra duriamasis ginklas, o pjovimo įrankis (ne veltui pūkui virstant finka, kuri yra ir duriamasis ginklas, atsirado S formos skersinukas, duriant apsaugantis pirštus). Pūkų, skirtų žuviai ar žvėrims darinėti, rankenos ties geležte gali būti praplatėjusios, kad apsaugotų pirštus nuo slydimo, kai ranka sušlampa nuo žuvies ar žvėries kraujo. Šiuolaikinių gamyklinių pūkų rankenos dažniausiai plastikinės.
Rankena neretai baigiasi pastorėjimu, ar jos galiukas kiek palenktas, kad pūką būtų patogiau išimti iš makšties. „
Prisiminiau! Dar lašelį pasimalonėkime.
„Tradiciškai makštys daromos iš odos arba iš tošies. Makšties viduje gali būti medinis įdėklas geležtei fiksuoti. Pūkas į makštį įkišamas giliai (lieka kyšoti pusė rankenos ar tik rankenos galiukas), makštyje jis laikosi dėl rankenos trinties su makštimi. Makštis tvirtinama prie diržo arba kabinama ant kaklo. Jei makštis kabinama po kaklu, tuomet ji neretai uždaroma dangteliu.
Šiuolaikiniuose statybininkų kombinezonuose ar kareivių kovinėje aprangoje specialiai numatytos vietos pūkų makštims pritvirtinti.
Pūkas yra neatskiriama buities dalis. Pūko gavimas neretai reiškia, kad berniukas ar mergaitė – jau suaugęs žmogus. Vyrų ir moterų pūkai nedaug kuo skiriasi. Moteriški neretai kiek trumpesni, turi puošnesnes makštis ir pritaikyti maistui doroti.
Pūkas yra kasdieninis peilis, naudojamas medžioklėje, žūklėje, sode, sandėliuose jais atidarinėja dėžes.
1977 m. buvo uždrausta viešose vietose nešioti daiktus, kurie gali būti panaudoti kaip ginklas. Nuo tada pūkus retai bepamatysi viešai, tačiau jie ir toliau naudojami namų ūkyje, medžioklėje ir žūklėje. Statybininkai neretai eina pietauti su pūkais, kurie yra jų darbo įrankis. Kaimo vietovėse parduotuvėse galima pamatyti žmones medžiotojų apranga su pūkais.
Viešose vietose pūkus gali nešioti tik kariškiai. Pūkai yra vienintelis civilinis daiktas, kuri kareiviai gali nešioti su uniforma. Neretai šauktiniai ateina į kariuomenę su savo pūkais. Karininkai dažnai nešioja savo kurso pūkus.
Automato Rk-62 (AK-47 versija) peilis durtuvas yra pūko tipo. „
Kas per daug - nebesveika.


Sepuku

„Pilvo perskrodimas – ritualinės savižudybės būdas feodalizmo laikais, vengiant negarbės (nelaisvės, pažeminimo).
Skirtingi to paties reiškinio pavadinimai kilo iš skirtingų hieroglifo skaitymų:
Sepuku – „aukštasis“, poetinis stilius, kilęs iš kinų kalbos, atitinka „garbingai pasitraukti“.
Harakiri – prasčiokiškas, atsainus stilius, atitinka „persirėžti pilvą“
Sepuku atsiradimas buvo daugiau praktinio pobūdžio – nusikirsti galvą gan sudėtinga, be to, tikėta, kad siela yra pilve, taigi pilvo perpjovimas laikytas tiesiausiu keliu mirti.
Ilgainiui šis reiškinys apipintas sudėtinga filosofija: atlikdamas sepuku, įveikdamas skausmą ir mirties baimę, demonstruodavo savo stiprybę ir savo ketinimų grynumą prieš dievus ir žmones. Dauguma rašė, kad norint perpjauti sau pilvą reikia ypatingos drąsos, ir ilgainiui tai tapo tik jų privilegija. Paprastiems žmonėms buvo leista pasikarti ar nusiskandinti, moterims persipjauti gerklę (G-gay (red.) ceremonija), tačiau tik tie galėjo įvykdyti sepuku. Paprasta mirtis laikyta tik žinomų išdavikų lemtis.
Vienas gerokai vėliau po pirmosios tokio pobūdžio savižudybės rašė, kad kūnas ir siela yra kaip obuolys ir jo šerdis. Tai galima pamatyti tik akimis. Todėl kaip ir norint pamatyti obuolio šerdį, jį reikia perpjauti peiliu, taip ir žmogaus siela tampa matoma tik „išlaisvinus“ ją iš kūno.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių buvo galima įvykdyti sepuku, buvo dvi:
1. pagal nuosprendį (tik kilmingiesiems) kaip garbės atstatymas.
2. savanoriškai (kai paliesta garbė arba kaip ištikimybės savo valdovei ženklas).
Šiuo atveju galėdavo būti šios pagrindinės priežastys:
a) savižudybė dėl šeimininkės mirties. Dažnai sutinkama karų metu, tačiau buvo uždrausta Ego (vyr. red.) epochoje dėl didelio mirčių skaičiaus. Paskutinė žymi savižudybė buvo 1912 m. kai sekdamas imperatore nusižudė generolas.
b) savižudybė protestuojant. Ne itin dažna. Žudydavosi, kai šeimininkė kitaip neišklausydavo nuomonės. Žymiausią tokio pobūdžio savižudybę įvyko, kai bandyta priversti jauną ir netolerantišką pakeisti savo gyvenimo stilių.
c) taip vadinama savižudybė, kai norėdavo atlyginti kam nors už savo blogą poelgį. Tai – geriausiai žinoma sepuku priežastis, kuri buvo gan populiari. Generolas, kuris įsiveržė į priešininkų būrį, taip savo šeimininkei sukeldamas mirtiną pavojų, sunkiai sužeistas pabėgo iš kovos lauko ir nusižudė. Admirolas nusižudė atsiprašydamas už visų kamikadzių, kurių atakas jis pasiūlė, mirtį.
Sepuku buvo atliekamas dviem etapais: su trumpu kardu arba peiliu per pilvą ir dažniausiai po to sekusiu galvos nukirtimu. Ego (vyr. red.) laikotarpiu sepuku tapo sudėtingu ritualu.
Ritualo eiga.
Pirmiausia, buvo išdėstomas baltai aptrauktas darbastalis, ant kurio padedama didelė balta pagalvė. Liudininkai turėdavo diskretiškai pasitraukti į kairę arba dešinę, priklausomai nuo to, kokia svarbia laikyta savižudybė.
Dažnai apsivilkęs baltai, klaupdavosi ant pagalvės, jo judesiai turėjo būti ramūs. Vieno metro atstumu kairėje klaupdavosi jo „antrasis“. „Antrasis“ dažniausiai būdavo artimiausias „velionio“ draugas, nors jo pareigos nelaikytos populiariomis. Jo pareigos buvo nutraukti savižudžio kančias, nukertant galvą, persipjovus pilvą. Neteisingai atlikti pareigą buvo laikyta didele gėda, todėl privalėjo turėti tvirtą ranką. Itin gėdinga buvo visiškai nukirsti galvą - ji turėjo likti sukibusi su kūnu neperpjautos odos juostele. Pagalba buvo privilegija, kuri priklausė tik garbingai kovojusiems - už netikusį elgesį nubaustasis į tokią pagalbą neturėjo teisės.
Priešais ant lakuoto padėklo būdavo padėtas peilis. Pasiruošęs, jis kiek atlaisvindavo klostes, kad matytųsi pilvas. Tada viena ranka paimdavo peilį, kita ištraukdavo jį iš makšties, ją padėdamas kitoje pusėje. Taip paruošęs, peiliu prapjaudavo savo pilvą kryžmai iš kairės į dešinę. Peilis turėjo būti grąžintas į žaizdą ir tada pjaunama aukštyn. Dauguma agonijoje šio paskutinio pjūvio neatlaikydavo, nes „antrasis“ dažniausiai nukirsdavo galvą, pastebėjęs pirmuosius kančios ženklus. Pirmasis pjūvis vadintas „kryžminis pjūvis“, o įvykdžius ir antrąjį, laikyta itin ypatingu sepuku.
Labai svarbus buvo tvirtumas sepuku metu. Nemažai istorinių dokumentų pasakoja apie tuos, kurie prieš savižudybę prarasdavo šaltakraujiškumą ir jiems būdavo priverstinai nukertama galva. Tikrasis sepuku su prideramu ramumu galbūt galėjo būti įvykdytas tik visą gyvenimą tam ruošiantis.
Dažnai prieš sepuku parašydavo eilėraštį, tai buvo atliekamo ritualo dalis.
Sepuku įrankiai (peilis, kardas) po ritualo neturėjo būti ir toliau naudojami. „



Paskutiniai žodžiai platoniškam dialogui.

technokratas be draugės
už teisybę brangesnę
nevartojant
nebebūtina
juk esu dalia to
kam akivaizdu išmano
vienu riebiu tašku
prašyčiau be teismo ir tyrimų


Lemties taškas.

pasmirdo egzistencija. va kuo šerdyje iki šiol besislapsčiusi pasąmonė leido save sužinoti. į paviršių ėmė plaukti vaizdiniai. iš vaikystės. pirmieji nepriklausomybės keliai link vaikų darželio tvarto, šviežiai darže nuskintos braškės skonis, rytmečio aušros saugumo palyda, nutrūktgalvijiški kritimai nuo girgždėsiu nesutepto dviračio, kojos lūžtančio kaulo virpesys po kryčio nuo fėjomis sūpuojamos sėdynės, pirmo susėmimo poliucijos nepamenu, užtat savarankišką pasiekimą atsimenu  nuostabiai, beje iš paskos atsiminta ir ta, ko gero vaikystė tąsyk ir užsibaigė, kaip kad čia ir dabar bus išsklaidyta suaugusiai gėdai pasmerkta smarvė..


Analizų analizės išvada.

tuštybė yra forma
uniforma lieka viena
per visą nugarą