Pelkių Vanda

Pelkė pelkė ūkanota,
Ten gyvena Vanda, boba –
Susivėlusiais plaukais,
Apsitaisius skarmalais.
Su varlėm jinai draugauja,
Prašalaičius pelkėn traukia.
Be dantų anai gerai –
Bijo jos tiktai sliekai.
Verda viralą nuodingą
Kad psichozė ją ištinka.
Taškos pelkėj kaip pakvaišus,
Varlės žino kad jai maišos.
Išsigąsta net vorai –
Vandai po**ui jų namai!
Prisisiaučia lyg aušros
Ir nervuoja lyg ribos,
Ir užmiega ji tada,
Savo lovoj dumblina.
Varlės samanas apkamšo
Ir ramybė pelkę lanko.
Bet čia viskas neilgai,
Vanda miega juk trumpai.
Ir rytojus ūkanotas
Vėl parodo Vandos šposus.