Mes - hologramos

Mes – hologramos
juodojoj skylėj
bandom pažinti save
vos ne kiaurai per delną
pažiūrim ir matom kad esam
sėkmingai įrėminę kūną už lango
krenta žiedadulkės tolstančios saulės
ir taršom snapais jos elegišką veliumą
pakelia dievas nedrąsiai
iškart ir apanka
išsiurbdamas viską ką buvo įpūtęs

Mes – hologramos
juodojoj skylėj
dūluojam už savimonės grotų
barškindami tušinukais iš
neturėjimo ką veikti kiaurai
per sieną graibaliojam mirusiųjų veidus
nes jų hologramos mums vis dar mojuoja
su šypsena bet ta
kur daug daugiau slepia nei atveria
aukso graviūrom išpuoštas duris
užeik juk dar ne vidurnaktis

Mes – hologramos
šokių aikštelėj
kilnojam kurpaites į taktą
plakam teisuolius ir skelbiam
šventaisiais vagis ir melagius
nes jie tik galėtų pamiršti kad esam
sėkmingai įrėminę kūnus už lango
iškrito lietus ir pakvipo žiedadulkėm
mes - hologramos bet keista
jaučiuosi kažką tai kitokio atradęs
kažką tai nejaukiai apčiuopiamo