Andante

Šypsenos pusfabrikatis ir šiandien
Man pagelbės -
Bent išoriškai atrodysiu nepalaužtas.
Dugnas pro ledą.
Geltona.
Iliuzijom aptekęs indas ir iškreipti norai.

Tačiau iškreipti autentiškai,
Tad jautiesi stipriau,
Galėdamas atsiremti
Na net ir į tą patį vaiduoklišką tikrumą.
Ir man jo reikia.

Velnias, noriu pasivaikščioti vaizduotės
                              klystkeliais.
Tiesiog. Tam, kad atsiplėšti.
Nuo ko? Koks skirtumas. Atsiplėšti ir tiek.
Kaip kurčias Beethovenas, šakute bilsnojantis
"Odės džiaugsmui" taktą į atsilupinėjusį stalą.

Taip.Tikra. Ir net neskausminga.
Paprasčiausiai taip švelniai liūdna.
Toks liūdnumas negniuždo. Filosofiškai liūdna,
Kad ir ką tai bereikštų.

Vėl minties šuolis: jau kurį laiką galvoju,
Kaip pritrenkiančiai atrodytų miško laukymėje
Sutiktas Maironis.Ant kelmelio.Žemuogiaujantis
Sau.Tūptelėjęs atsipūsti ir kremtantis "Estrella"
Traškučius.
Che.