...

Ir bus valgiai – taip muzika skamba. Kris                                     
į protą skoniai sulėtintai. Panašiai
prieblanda ir šviesa susikeičia, kai kambarys
vakarą pasitinka ir užuolaidų plyšiai –
tik paslapčių koštuvai, tiršti
gėrimai, prasegtos baltinių apykaklės
iki raktikaulio pakrašty
duobučių... akių nestabdyk, ak, lies
vėliau ir pirštai dugnus tuos,
kur savo skrynių neatsimena lobiai,
kai lūpos taip melagingai mieguistos,
kai norai taip melagingai beglobiai,
kai nekantrumas
tvinsta ir jau beveik iki lubų, dalis
jo paverčia visko centru mus,
o po to ateina nuovargio budelis.