Lašų formatas akims, ausims ir širdžiai vaidenasi nepakankamas kankinimo vandeniu ištroškusiai gerklei. Nepilstysim iš tuščio į kiaurą. Apžvelkime nepaprastąją padėtį paprasčiausiai iš šalies. Ne, ne valstybės mąsto, mūsų - būrelio. Kas liečia trukmę? Kur vyrui vienintelės pakanka, moteriai neužtenkama penkiolikos minučių srauto. Jaučiamas iššūkis? Telefoniniams sukčiams liepus palaukti sekundę, pats laikas nutraukti komunikacijos imitaciją. Neskubėkime, iš lėto pilsime tūrinį į tave, mano pasikaustęs skaitytoja. Kada sustoti? Ant ribos tarp būties ir nebūties? Kur pasipriešinimas kančiai ir aktyvaus vengimo pastangos užleidžia vietą nuolankiam ir paklusniam pasyvumui. Be abejonės! Nesumyžk. Kur tikimasi nuves šis klastingas monologo pavidalo klausimynas? Prie atsakymų, dialogo, kryžminių klausimų į klausimus, supratimo, susitaikymo, harmonijos.. Bendradarbiaujam? Taip - vienareikšmiškas? Kol dar ne, tęsiam. Idealiai tinkamas vanduo iš čiaupo. Tuo pačiu būtų pageidavimas šių vandenų pilstymo tarpuose aptikti išgrynintus naujoms pradžioms, tinkamus, be vargo įsimintinus minčių lašus. Žodis tau.
Yra toks personažas vieno visiems žinomo rašykų fantasto kūrinyje - "Deivė Nesąmonė". Kai ji išsižiodavo, skaitytojui būdavo linksma. Tai šis tekstas labai panašus į tai, ką Deivė Nesąmonė pasakytų, jeigu jai leistume laisvai kalbėti. Bėda tik, kad juokas neima...