Nebe sausis jau ir net nebe vasaris!!! ---
Nors nežydi dar purienos po langais,
Bunda jausmas tas, kai plaukiantis vakaris
Išbučiuos tave pirmaisiais pumpurais......
Nors ir balta dar – pavasariu jau kvepia.......
Balsvas rūkas tyliai krinta ant laukų....
Pakentėki dar - ir spurdančią plaštakę
Jau turėsi išsipainiot iš plaukų......
Gal žuvėdra, o gal čirškiantis žvirblelis
Tau atneš saulutės dainą sparnuose........
Nebe sausis jau ir net nebe vasaris!!! ----
Jau pavasaris širdy ir svajose……..
Ačiū optimistui, ir visiems pasisakiusiems.
Rašau seniai, nuo 6 klasės, dabar man 48 metai. Nieko neįpareigoju, niekam neperšu nieko - mano eilės gimsta per vieną minutę, jei rašau ilgiau - tiesiog ištrinu ir išmetu į šiukšlių dėžę. Eiliuoju tai, ką jaučia tą sekundę širdis...... Tai ir tiek, o visi daugtaškiai - tiesiog toks mano skyrybos stilius, O ritmavimas ir kirčiavimas...... čia jau kaip sakė Getė - pats juokingiausias nors - patikti visiems. Dar kartą visiems AČIŪ.
Gražus eilėraštis, kadangi buvo malonu skaityti. Jis nepretenzingas, skirtas gerai praleisti laiką, bet nieko daugiau, todėl toks vertinimas neturėtų įžeisti autoriaus. Šis eilėraštis blogas, kadangi už daugtaškių neįmanoma surasti kokią nors mintį, kadangi šis kūrinys nėra skirtas apmąstymams, todėl daugtaškiai čia absoliučiai nepriimtini ir ne vietoje.
Tie visi taškai yr nereikalingi tokiam gražiam kūriniui.
Taip ir norisi spirti į kauliuką tam, kas vieną tedavė.
Gražus kūrinys, plaukiantis, šviesus, malonu skaityti.
5
Ritmą vertėtų išmokti. Pas jus tai ant pirmo, tai antro, tai trečio skiemens. Ir po to skaičiuoti kirčius ilutėse (gink Die, ne skiemenis). Dar patarčiau pamėginti kaip nors išradingiau parimuoti, na, ne vien tas pačias kalbos dalis. Dabar pamėginkime visą tai sujungti į vieną eilėraštuką.
"Praėjo ir sausis ir trumpas padauža vasaris purienos nedrįsta išsprukti iš žemės kur eis tas jausmas, kai kovas visai be kovos šičia karias vien tam, kad tave išbučiuotų pirmais pumpurais"