Šešėliui ant nugaros

Dabar apsimesk negyvu
išlindo sutemos kariuomenė horizonte
Girdi?
jau žvanga iš košmarų nulieti šarvai
jau paleistos paskutinės baltaakės gyvatės
apokalipsės žvynais ženklinančios žemę
Jauti?
jau raitosi aplink kaklą
jau šnypščia tamsiakalbe į ausį vaiduoklių burtažodžius
svaiginančias sirenų eiles
giltinės dienoraščio ištraukas
Tik Nesiklausyk
Apsimesk negyvu
Nekrutink nė lapelio
Nekvėpuok Neplak
Tai ne tavo mūšis
Tu savajį jau sapnavai
jau išbarstei andromedos galaktikoj
išpaišei kraujuotu pirštu šešėliui ant nugaros
tu savajį jau pralaimėjai
Išpildei

Aišku gali atsibusti jei nori
Judėti
Kvėpuoti
Plakti
kitaip tariant ir toliau
apsimetinėti
Gyvu
kol visiškai sutems