Neplanavau

I. Aš to neplanavau. Mūsų planuose nebuvo to vakaro. Mes nežadėjome rietis visą vakarą, trankytis durimis, tu neplanavai manęs išvaryti, o aš neplanavau sutikti ir išvažiuoti. Ne taip viskas turėjo atrodyti.
Bet dabar kai mano automobilis vis greičiau ir greičiau per miestą skriejo į nežinią, tapo nebesvarbu, kaip viskas turėjo būti, svarbu tapo tik tai - kas yra dabar. Jau įprastu tapusio, rudeninio lietaus, išplautos gatvės atspindėjo miesto šviesas, muzika grojo vis garsiau, o aš važiavau vis greičiau. Kur? Neįsivaizdavau. Miestas neužilgo baigėsi, prasidėjo  greitkelis. Jis lyg ir vedė kažkur, bet tai man nerūpėjo. Aš važiavau ne juo, bet atsiminimais per mūsų gyvenimą. Nuo pirmų pasimatymų parke, pirmo bučini, kuriam ruošiausi visą amžinybę, pirmo neplanuotai ištarto-myliu, ir visų pirmų kartų. Mintyse vėl iš naujo išgyvenau tai, kas iš dviejų sukūrė vieną, o vėliau - vėl pavertė niekuo, kai jau atrodė, kad dvi pasiklydusios sielos surado savo kelią.
Man tą vakarą niekas nebuvo riba. Atstumas, greitis, degalų rodiklis.. Niekas. Tai buvo taip žema ir paprasta, kad net negalvojau apie tai. Bet visgi grįžau į realybę, kai automobilis privertė mane sustoti pirmoje degalinėje. Išlipus, ir atsigręžus atgal, virš greitkelio dar matėsi rudeninio vakaro šešėliai.
Ir vėl prisiminimai. Ar atsimeni tuos rudenio vakarus, kai buvome toli vienas nuo kito? O tą pasakiško grožio dangų? Turbūt kad ne. Aš tau apie jį tik pasakodavau, bet kaip jis iš tikrųjų atrodė, tu niekad nesupratai. Tie metai toli nuo tavęs buvo patys skaudžiausi man. Kiekvienas toks vakaras, vėjas, ir akimirkos momentas mane skaudindavo iki pačių giliausių širdies vietelių. Bet net ir tos dienos neprilygo tam, ką jaučiau dabar.
Iš tikrųjų gal dar nieko ir nejutau. Nesuvokiau kas vyksta. Buvau lyg kontūzintas šio vakaro sprogimo ir niekaip nesugebėjau grįšt į save.
Ir šiek tiek vėliau aš supratau, kad viską kas įvyko, aš pajusiu tik rytoj. Kai tavęs - jau nebus. Jau nebebus amžiams. Rytoj aš pajusiu tai, ko visada labiausiai bijojau.

Ir sukdamas į greitkelį,
Vėl važiuoti kažkur
Kur nieks nežino
Aš supratau
Kad labiausiai tikuosi
Rytoj nepabusti

O jei pabusti,
Tai ten,
Kur buvau

Vakar.