be komentarų

šlapiais takais nevaikšto laimė,
jai nepatinka ašaros, nei bėdos
ir ji mane dažnai aplenkia
pro šalį pamojuodama prabėga
ir dienos bėga, tiktai ne pro šalį
per mano širdį - lyg pro aerodromą
ir teršia ora, teršia gamtą
palieka randus, jei ne pėdas
o mano sankryžoje lietūs lyja
toks užterštas Černobiliu, Iraku
ir mėlynakių čia mažai užklysta
gal būt esu blondinė, tiktai nieks nesako?
paklydo šituos toliuos kvailos avys,
o ne kvailų retai ir pasitaiko
Ir vaikšto išganytojas per lietų,
gal ras tą vieną gudrią avį...