- Būti vienam dviese. Įdomu, ar ne? – net neatsisukęs šovė jis.
Mano kvėpavimas trumpam sustojo. Tarsi ši funkcija būtų trukdžiusi pasisavinti ką tik išgirstą informaciją. Būti vienam dviese, kelis kartus pakartojau pusbalsiu. Būti vienam dviese? Ar tai reiškė būti dviem nevykėliam negalintiems įsilieti į visuomenę? Ar tai reiškė komunikuoti su taip mat mąstančia asmenybe neprarandant savo atsiskyrėlio savybių ar neprisitaikymo? Ar jis kalba apie draugystę be priklausomybės, bendradarbiavimą išsaugant asmeninę laisvę, kontraktą be įsipareigojimų? Ar būti vienam dviese reiškė išsivadavimą? Visgi man atrodė, jog mano atkaklus, nuolatinis atsakymų ieškojimas bei žūtbūtinis noras išvengti nemalonių staigmenų dabar prilygo klaidai. Viską žinoti buvo mano yda. Nusprendžiau pasistengti pasikliauti rytojumi ir leisti laikui išlaisvinti mane iš mano nepagrįstų spėliojimų bei pasvarstymų.