Detektyvas

Gerdamas rūko plaukus
Užkanda savo tyliais vidaus aidais
Neverčia puslapių
Nes pats nenori skristi toliau
Nedomina tikriausiai tavęs
Koks laikas jam galvoje

Žodžiu peiliu praduria
Rauginto agurko šerdį
Išbėga rasalas
Po to tauresni stipresni
Gerimai būna
Puslapiai patys važiuoja
Akys tik mirk
Mirkčioja
Vos spėja įsivaizduoti
Kiekvieną sakinį

Kaip tik toks
Beprotiškas greitis
Ir posūkis siužeto,
Kuris nurodo kas
Yra žudikas
Ir kas
Po velnių
Yra jo sūnus
Kas motina nesvarbu
Nes ją jau pasmaugė

Peilis vėl kapstosi po lėkštę
Ieško dar gyvų gabalėlių
Vėl į burną numirti

Ir po truputį sprendžiamas
Nuosprendis savižudybė
Pretekstas nes buvo žudikas
Detektyvas baigiasi taikiai
Nėra ko teisti tik skaitytoją,
Kuris nudūrė aštriausiais durklais,
Kas buvo lėkštės kamputyje dar
Užsilikę, užbuvę ir per laiką išnykę.