Rašyk
Eilės (69970)
Fantastika (2119)
Esė (1681)
Proza (10126)
Vaikams (2415)
Slam (55)
English (1066)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 25 (5)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Tyla kapsi lyg šalti varveklių lašai
Ir sustingsta naktyje.
Atrodo, atėjo ramybės ir palaimos metas.
Bet ne, tai apgaulė.

Nors klausa nepagauna jokio garso,
Bet siela nesustabdomai rėkia,
Prie jos prisideda nuolat maištaujantis protas.

Jis ieško lengvo problemų sprendimo
Ir atsakymų į dar neužduotus klausimus.
Paviršiun, lyg oro burbulai vandeny,
Iškyla nepamatuoti troškimai, pyktis, nusivylimas...

Tartum rūke pradingsta atsakomybės likučiai.
Iki aguonos grūdo susitraukia sąžinė,
Nesaugi pasijaučia meilė.
Aplink tyla... ir toje tyloje vyksta jausmų kova.

O kur geri jausmai? Dingo?
Ne, jie laukia savo eilės.
Jie pasirodys, kai baigsis jau kilęs mūšis
Ir į sumaišties laužą bus sumesti
Apgaulingos tylos ginklai.

                    I. Š.
2018-02-13 14:47
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-02-13 14:55
tictac_it
Pats pavadinimas jau seniai yra klišė :)  taip ir eilėraštis - siela, protas , jausmai (blogieji lupasi :)) - nėra poetinės atsakomybės tekste visai, 2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą