Pavakary nurimo vėjas, smarkavęs ištisas dienas.
Ties horizontu saulė slėpės į jūros mėlynas gelmes.
Lengva ramybė gaubė kopas, apklotas vakaro tylos,
Kažkur toli svirplys čireno žolynams linkstant nuo rasos.
Lyg veidrodžiui senam sudužus pažiro šukėmis žvaigždynas,
Aukštai mėnulis šaltas žvelgė tarytum tolimas ledynas.
Sidabro gijos jūroj grimzdo kaip neregėtame sapne,
Mėnulio takas blausiai švietė- ir mažas burlaivis jame.
I. Š.