Sniege įspaustos gilios pėdos.
Šaltoj nakty žmogus skubėjo.
Gal bėgo nuo savos lemties
Ar ėjo ten, kur buvo laukiamas?
O gal vienišas tamsoj klajojo,
Ieškodamas lengvo atsakymo
Į sunkų klausimą.
Kas čia žino...
Žmogų priglaudė šešėliai.
Tyla žingsnius sugėrė.
O vėjas pustė pėdas,
Ateinančias iš kaži kur
Ir tolstančias į niekur.
I. Š.