Išėjai palikdama mane su katinu
Per vėlai supratai kad buvai
Laikoma brangakmeniu
Šedevru tik dabar jau per vėlu
Tau nežinant nemylėsiu tavęs
Ką tavo žalios akys per metus iškęs
Nesvarbu taip jau man
Nakčiai ateinant eisiu laukan
Eisiu senu pušyno keliuku
Atrodo ne vienas esu
Katinui liepiau likti namie
Jam irgi nesimiega
Taigi esame tie
Kas saulę pasitiks pirmieji
Turbūt daug skausmo
Vienumoje išlieji
O mano nuskausminamieji
Jūra miškas ir katinas
Nebėgu tekinas
Mėgaujuosi kiekvienu
Žingsniu prie jūros nėra
Nei per anksti nei per vėlu
Jau visai netoli
Ir katinas aplenkia mane
O aš krentu su šypsena veide
Vėjas nuneša mintis tolyn tolyn
Ir įneša tikėjimo gyvenimu širdin
Ir staiga taip smagu tampa
Kai aš guliu kopose
Jūra akyse ir katinėlis
Šokinėja ir kandžioja mane
Linkiu tau laimės
Nes akmuo užanty per sunku
Širdis švari išties
Rytą jau naują sutinku