Tikėti meile

Graži pilaitė ant kalvelės
Ne vieną šimtmetį skaičiuoja,
Graudi daina joje pasklinda,
Liūdna mergelė ją dainuoja.

Jau daug dienų, kai jos bernelis
Išėjo gint šalies nuo priešų,
Tiktai kariai seniai sugrįžo,
O jo nėra... širdis kraujuoja.

- Nuneški, vėjau, mano dainą,
Toli - už jūrų, už žemynų,
Gal būt, išgirs ją mylimasis,
Gal susižeidęs kur dejuoja.

Juk meilė laiko nepažįsta,
Ji laukia, tiki ir kartoja,
Kad gyvas mano mylimasis,
Kad gal, kažkur kely klajoja.

O gal - nelaisvėj uždarytas,
Kankintas priešų, nepabūgęs,
Juk jis – drąsus, jisai – didvyris,
Jis laisvę šaliai iškovojo.

- Gerasis vėjau, neški dainą,
Saulele, šildyk ją glamonėm,
Gal jis išgirs, kaip šaukia siela,
Supras, kad ji – jo mylimosios.