Pėdutės (skiriu savo nuostabioms anūkėms)

Štai pėdutė, štai kita jūros smėlyn įspausta.
Sūrios bangos jas nuplauna, bet ir vėl jos atsiranda.

Kas pripėdino pakrantę, kieno juokas vėjy sklando?
Vaidilutės gal svečiuojas ir žuvėdras jos skaičiuoja?

Ne, visai ne vaidilutės, tiktai linksmos trys sesutės
Lekia pajūriu lyg fėjos, net greičiau už patį vėją.

Aukso kasos saulėj švyti, net undinės joms pavydi.
Smėlyje pėdutės matos, kol užlieja bangos šaltos.

                            I. Š.