spąstai

Minčių spąstais
lyg paukštę pagausiu tave,
plasnojančią slaptos svajos šešėliuos,
taku trapių blakstienų nuojautos banga
nuneš, kur išbaidyti žodžiai
liejas.

Tyliom iliuzijom
išklotam rūko patale
tarsi naujagimiai miegos klajūnės vėlės,
aš link tavęs artėsiu nešinas sava dalia,
iš kapo vienumos atgimti
prisikėlęs.

Mes susitiksim
vieno kelio vidury,
prie laukime augintos ilgesio alėjos -
klajūnai du ne kartą klupę ir kalti,
glėbin lemties brangias aukas
sudėję.