***

Ech, dar vienas vakaras- ilgas, nuobodus, liūdnas.. Sėdžiu kampe sau vienas, nors geroji mano madona sakė, kad tai negerai, kad man reikia bendravimo. Bet apie kokį bendravimą gali būti kalba, jei aplinkiniai it akli kačiukai, negalintys įžvelgti pavojaus. O gal tiesiog nenori? Aš nerimstu dienomis, negaliu užmigti naktimis- mes juk žūstam! Nykstam iš šio pasaulio it kažkokie banginiai. Tik juos naikina kiek kita nenumaldoma jėga- žmonių kvailumas.. Kažkoks rašytojas kažką sakė apie kvailybę ir dievus. Nepamenu, vis daugiau užmirštu.. Gal užmarštis uždengs nuo mano akių tą katastrofą, tą Armagedoną? Ir kodėl visi tyli, apsimeta nematą tokių akivaizdžių dalykų? Aš ilgai dirbau, kol atskleidžiau jų kėslus.. Jie, per ilgą laiką pasiruošę totaliniam genocidui, turį savo vadovybę, žvalgus ir vykdytojus.. Visa Žemė apsukta kilpa, greitai užveršiančia mūsų gerkles. Karai, nežinomos ligos, nepaaiškinamos katastrofos,- visa tai turi vieną jungiančią grandį, tokią nežymią, tačiau apčiuopiamą. Sakykite, kas atkreipė dėmesį i skruzdelytes to pamišusio arabo hemodializės automobilyje? O sudužusiuose lėktuvuose ar susiprato kas pažiūrėti, kiek tų padarėlių įsisuko į valdymo bloką, sujungė kontaktus, pergraužę laidus? O kiek kariuomenės vadų naktimis savo ausyse girdi hipnotizuojantį mažytės skruzdelytės balselį, kitą rytą priversiantį parašyti įsakymą apie dieną X? Juk būtent taip kažkada viena šalis padėjo kitai atšvęsti rugsėjo pirmąją. Ai, kam ta istorija? Juk atominė energija išrasta tik vienu tikslu- kad kenktų žmonėms, tačiau visiškai netrukdytų skruzdelėms ir kitiems vabzdžiams. Kiek aš jų sunaikinau.. Pats, savo rankom. Nes visi mano raštai į kompetentingas instancijas buvo išmesti, laikraščiai tylėjo, nebent šaipėsi, girdi, pakvaišo nuo mokslo docentėlis. Juk visą gyvenimą jas tyriau, viską apie jas žinau.. Oi, na ir blaškausi, vėl kažkuo čia mane šeria..
O, štai ir mano geroji fėja, mano madona, mano maitintoja. Ji taip mane supranta, guodžia pastoviai, gal ji paskleis mano balsą pasauliui? Ką? Kodėl neišgėriau pietinės tablečių dozės? Aš.. aš.. tiesiog pamiršau.. Ne, ne, nereikia sanitaro, aš pats, nereikia, jau geriu, geriu, matot? Na va, ji jau šypsosi, jos šypsena mano akyse didėja, užpildo visą pasaulį, jaučiu, kaip žiovulys plėšia žandus.. Man gera, guluosi savo lovon, tuoj pamiegosiu ir vėl į kovą! Jei tik šįkart vėl ko nors nepamiršiu, nepamiršiu, nepa...