toks rūkas

Toks rūkas, kad ir vaiduokliui reikia žvakės,
            Ir žingsnių negirdėt ant pilko žvyro tako.
            Kai balsas migloje lėtai sustingsta
            Ir šaltu aidu tolumoj nurimsta.

     
            Toks rūkas, kad pakėlęs savo galvą
            Nesupranti - ar saulė turi spalvą?
            O gal pasaulis kaži kur prapuolė
            Ir tik tu vienas pasilikęs stovi.

     
            Toks rūkas, kad jame pradingo kalnas senas.
            Jo aukure kadais šventa ugnis ruseno.
            Neleido vaidilutės niekad jai užgesti-
            Kad kelią į namus visi galėtų rasti.

                                                   
                                              I. Š.