šiandien aš pradedu naują gyvenimą

Šiandien aš pradedu naują gyvenimą.
Pradedu rašyti ant švaraus balto lapo. Ir visai nesvarbu, kad kitoje jo pusėje pripeckioti kažkokie koreliacijos koeficientai.
Gėda man, gėda Pasauliui, kad savąjį gyvenimą aš pradedu tik dabar. Tik ar jau dabar – nebesvarbu. Anksčiau aš irgi gyvenau, tik paskutiniu metu buvau tai truputėlį primiršusi.
Viskas – priekyje, ateitis manęs laukia, aš į ją skrendu. Ir visai nesvarbu, kad dabar nykus vakaras, kad aš pavargusi kaip šuo, kad man reikia gydyti savo nervus, kad kol kas aš dar nieko nepradėjau, kad viduje tupintis mažutis susitraukęs žmogelis abejoja viskuo čia rašomu. Nesvarbu! Tegul užsiknisa pasaulis. Tegul pabando per galvą mautis pridėtas kelnes.
O aš nuo šiol gyvenu kitaip. Be hidrų. Daugiau nė viena man neįkas. Be Tavęs. Daugiau niekada Tavęs nelauksiu. Beje, šiandien aš tave palieku. Ir visai nesvarbu, kad tu to dar nežinai.
Šiandien gyvenimas yra gražus, nes jame likau tik aš ir maža auksinė bezdžionėlė.
Gyvenimas prasideda iš naujo. Ir jis yra gražus.
Nes man užaugo šarvai…
      išdygo nagai…
      nasrai…
    kanopos…
      sparnai…


…ir man visai neskauda…