Prieš mirtį...

Kaip jaučiasi žmogus, pasiruošęs nušokti nuo aukščiausio pastato mieste ir taip užbaigti savo gyvenimą? Išduotas. Nuviltas. Įskaudintas. Tuščias. Neturintis nieko. Kas galėtų jį išgirsti. Paguosti. Nuraminti. Pasakyti, kad viskas bus gerai. Ką jis galvoja, žiūrėdamas į apačią? Apie visus, kurie jį atstūmė. Apie nusivylimus ir skausmą, kuris atvedė jį čia. Apie tai, kas padės jam žengti dar vieną žingsnį ir pamiršti. Pamiršti viską ir visus. Ką jis prisimena, ištiesdamas rankas ir lyg paukštis bandydamas skrist? Meilę. Džiaugsmą. Tai, kas buvo gražiausia. O gal priešingai? Keikia likimą ir jaučiasi esąs drąsus. Ką jis mato artėdamas žemės link? Tik kietą jos dangą. Ar artimų žmonių veidus. Kokia jo paskutinė mintis? Kad jis laimingas, nes miršta. O gal... Kad nevertėjo, nes gyvenimas vis tik buvo savotiškai gražus.