Nori šypsotis? Šypsokis! Nori apkabinti? Apkabink! Nori mylėti? Mylėk! Galiausiai, jei nori šaukti, šauk! Bet šauk sau, kad girdėtum tik tu. Vien tam, kad suprastum, jog tai, ko velniškai nori nėra su tavimi, prie tavęs ar apskritai neegzistuoja tavo realioje erdvėje. Štai, kai gebėsi pajusti, esančios esybės buvimą šalia savęs, galėsi šaukti kitaip. Tuomet šauksi, taip, kad visas pasaulis žinos, jog turi viską, apie ką kadanors svajojai. Nejučiomis suprasi, kad šis šauksmas nėra garsas, tai yra džiaugsmas, kuris spinduliuoja tavo veide, šypsena, kuri žavi kiekvieną ir meilė, kuri apglobia tik vieną. Toks šauksmas neapkurtina, o priverčia dar labiau klausytis.