4

Keturios pasaulio kryptys, keturi metų laikai, keturios kaimyninės užsienio šalys bei keturios tautybės - kuria kryptin mūsų galva, kai mes miegame, kuria kryptin mūsų pėdos? - mano; šiuo metu šiaurės rytai-pietvakariai, o yra buvę ir pietryčiai-šiaurės vakarai ir šiaurės vakarai-pietryčiai; galimas daiktas, jog tai įtakoja mūsų sapnus, savijautą bei sprendimus. O metų laikai? Kas iš jų belikę? - Tik, ruduo, pagrinde; vasara vos kelios karštesnės dienos, kai gali išsimaudyti jūroje, žiema - pamirškim ją (dar prieš 15 metų šokinėdavau į pusnis nuo pašiūrės stogo, o dabar balta tik filmuose). Ai, beje... Aštuonios kryptys - nes dar ir keturios šalutinės, o klimato atšilimas, deja, visai nešildo. Taip, dar yra pavasaris - jis toks gaiviai šiltas bei saulėtas barokinis Vivaldi concerto grosso. Bet mūsų Lietuvėlėje, visgi, dominuoja rudeninė gotikinė hard rock.
    O kas mes esame? Kas mus suformavo? Iš kur ir link kur mes judame? Kas mus įtakoja - sąmoningai, pasąmoningai ir, aplamai, visomis prasmėmis? O gi mūsų keturi kaimynai - Rusija, Baltarusija, Latvija ir Lenkija - galbūt mes ieškome nirvanos Ukrainoje, gal JAV ar Skandinavijoje, bet... Ar gi mes turime su jais bendrą sieną? Taigi, kad ne - neturime - už jūrų marių tie kraštai ir kokia gi nauda iš jų?
    Aplamai, per savo gyvenimą nesu sutikęs nei vieno gero ukrainiečio (na turiu vieną gerą draugą, bet jis labai kritiškas Maidanui) - mielieji, aš čia ne apie politiką - čia, aplamai, apie gyvenimo sanklodą - norite to ar ne, bet pati politika pas mus veržiasi net, jei ir mes nesiveržiame į politiką,
    Tie paramos koncertai - neaukočiau aš jiems nei cento, bet... Tas krikščioniškas gailestingumas kažkodėl neleidžia man būti pernelyg neperlaužiamam - karas karas ir dar kartą karas ir gaila man tų žmonių labai net. (kartą žiūrėjau filmą apie negrų vergovę JAV - kaip juos ten plakė rykštėmis... Ir man bežiūrint, skruostais ėmė rėdėti ašaros). Taip - ispanai, italai, ukrainiečiai - visi jie į spekuliacijas linkę pietiečiai (ukrainietės merginos juk žinomos kaip didžiausios prostitutės Europoje. Tiesa?) Bet vėl mano kritinį protą kritikuoja mano širdis bei jausmai - noras padėt engiamiems - tai taip ir sėdžiu pasidalijęs šiuo klausimu...
    Rusija - kas ji tokia? Taip - ji yra į rytus, bet man ji net labiau Šiaurė - sniego pusnys, sausas šaltis, epiškas kraštovaizdis, keistuoliai žmonės. Ne - tai ne Skandinavija - ne Vakarai ir ne šiaurės vakarų-pietryčių ašis - tai  šiaurės rytų-pietvakarių linija - visa tai, kas itin painu ir ko neįmanoma blaiviu protu suprast... Taip, degtinė - nacionalinė ypatybė, bet... O kokie žmonės tie rusai? - O gi jie savotiški karštakošiai cholerikai, bet, taip pat linkę ir į melancholiją (juk žiema čia tikrai reali bei autentiška). Jie gali būti ir labai žiaurūs ir siaubingai rūstūs, bet, aplamai - tai taip pat labai nuoširdūs, geraširdžiai altruistiški žmonės ir be abejo, sąžiningi - dažnai ištęsi duotus pažadus.
  Taip, tai rusai - gelmės gotikiniai romantikai-poetai, bet dar yra ir Rusija kaip valstybė - kaip valdymo organas... O tas organas, deja, negaluoja... Negaluodavo ir anksčiau ir, atrodo, dar ilgai negaluos
  Bet man pirmoje vietoje visada bus paprastas žmogus, o ne koks tai politikas - istoriją mes gerai žinome - jos skaudžias pamokas, bet harmoninga ateitis yra ne mažiau svarbus aspektas ir aš visada remsiuosi šūkiu; „pirma žmogus, paskui valstybė“.
    Baltarusija... Yra tokių, kurie mano, jog tai dar viena Rusija -praktiškai net ta pati, tačiau... Nepatinka man tokios kalbos - oi nepatinka.... Tai kas ta Baltarusija? O gi, slavų ir baltų bendra valstybė - manau, jog, tikrai broliška mums šalis. O ir patys baltarusiai tokie, sakyčiau, paprasti ir nesusireikšminę žmonės. ''Kupalinka Kupalinka... '' Ir, visgi, kiek mes turime daug bendro - ta baltiškoji mitologija juk mus kartu apjungia - ta archajinė dvasia. O Astravo AE? Priklausomybė nuo Rusijos? Atsakykit, kiek mums dažniausiai balų per Euroviziją skiria Rusija, o kiek Baltarusija? O gi, Rusija mums nieko neduoda, tuo tarpu, baltarusiai mums būna dosnūs - tai argi reikia jų bijoti? Gal reikia labiau glaustis prie latvių?
    Norėtume, bet,,, Ar latviai nori būti kartu su lietuviais? Išoriškai žiūrint - taip; juk 'braliūkai kaip panašiausios kalbos atstovai mums patys parankiausi“ - tokia juk opinion viešoje erdvėje, tačiau...
    Tačiau grįžkime į istoriją - kad ir į tuos pačius viduramžius - ir ką mes bendro turėjome su Latvija? Na, jei rimtai kalbėt, tai ne kažką; Livonijos Ordinas su kryžiuočiais iš Vakarų mus pastoviai puldinėdavo, mums grasindavo ir mūsų žemėse plėšikaudavo.
  Gerai, sakysite man „Rusija, pažiūrėk, ką mums padarė“. O aš jums atsakysiu; „Jau minėjau apie sugedusi Rusijos valdžios organą... Na ok, Latvijos organas yra sveikesnis, bet... Gal geriau pakalbėkime apie pačius latvius kaip žmones - jau anksčiau aš reziumavau: „Žmogus aukščiau virš valstybės“
    Taip, latviai yra lėti žmonės, žemiški bei viską linkę pamatuoti bei apgalvoti. Ir atidžiau pažvelgus galime nesunkiai įžvelgti jų priešiškumą lietuvių atžvilgių (greičiau jau latvis bus įdarbintas Lietuvoje nei lietuvis Latvijoje!) Ir aš, asmeniškai, patirdamas tokią pasaulėjautą su tokiu užsislaptinusiu priešiškumu, negaliu teigt, kad latviai - tai mūsų broliai. Aplamai, Latvija - tai maža šalis su siaura rinka, sėdinti savo, atsiprašant, pribezdėtame kiaute- sakau jums tiesiai šviesiai.
  Beje, Rusija - Šiaurė, Baltarusija - tai Rytai (baltiškasis rytinis arealas), na, o Latvija - Vakarai (nuoroda į Livonijos bei Kryžiuočių Ordinų veiklą... beje apie latves moteris-kryžiuotes-feministes geriau jau patylėsiu)
    Ir kas dar liko? O gi Lenkija... Taip taip, turbūt gal ir ne geriausias, bet tikrai pats įdomiausias mūsų kaimynas - teatralų karalystė, bet... Ar teatras yra blogis ar, visgi, gėris? Drįsčiau teigti, jog, gal ir ne visai gėris, bet tikrai ne blogis. O Lenkija, aplamai turininga šalis - didinga tragiška jos istorija (su daug nuosmūkių bei pakilimų). O kiek gi praeityje mūsų būtą išvien... Tikrai ne kartą, kai tik sugedę organai iš Vakarų, na o vėliau ir iš Rusijos, norėdavo į Lietuvą įsiskverbt, nebelikdavo nieko kito, kaip tik susikooperuot su lenkais ir kovot po viena vėliava. Ar tai mums atnešė daugiau naudos ar žalos? Visko buvo, tikrai, bet... Buvo daugiau šviesos nei tamsos - iš Vakarų Europos pas mus atėjo kultūra, mokslas, švietimas - ir, pagrinde, Lenkijos dėka - visa tai ėjo per ją.
  O koks tas lenkas kaip žmogus? O jis - na toks 'labai visoks' - gali būti ir labai klastingas ir suktas spekuliantas  šovinistinis 'perekupas', bet taip pat gali būti ir labai draugiškas, šiltas bei kultūringas bičiulis. Taip, Lenkija - kontrastų šalis - vieni nemėgsta 'kaimiečių litwynų', kiti lietuvius laiko broliais. O valdžia? O ir pati Lenkijos valdžia, sakyčiau, yra pakankamai protinga - reikia mums tik išmokt su jais kalbėtis.
  Taip, jei kalbėsime apie žmonių sąžinę, tai rusai bei baltarusiai bus patys sąžiningiausi;“arba draugaujame arba ne“, visi kiti, daugiau ar mažiau 'pradės trint lazankes“. Yra kaip yra.
  Taigi Lenkija -Pietūs (katalikybė, teatras bei saloninis skonis), Latvija - Vakarai (materializmas, gobšumas bei šaltumas), Rusija - Šiaurė (paslaptingumas, romantizmas ir jausmingumas), Baltarusija - Rytai (liaudiškumas, nuoširdumas na gal dar kažkiek socializmas - tik, kad jie tvarkosi patys savo viduje ir niekam to socializmo per prievartą nebruka)
  Miegoti galva į Ukrainą, o pėdomis į Švediją -kankina košmarai, galva į Švediją, o pėdomis į Ukrainą - gal nereikia taip; nenoriu, kad man koks arabas skalpą nuimtų... siaube... kojomis į pietvakarius, galva į šiaurės rytus (Lenkija, Rusija, Baltarusija) - na gal ir nėra blogai; galva į Latviją aš nemiegosiu - kartą jau nudegiau nuo 'pačių artimiausių baltų'. Aplamai, slavai (išskyrus ukrainiečius, kurie man per daug pietietiški) turbūt patys geriausi žmonės pasaulyje.
    Bet ką aš čia samprotauju... Galėčiau dar tęst, bet... Geriau eisiu rašyti styginių kvartetą. Labanakt.