Kiek ėjau vis griūnu palei slenkstį,
Iš praskeltos galvos bėga pašalas.
Nusišikt ar padės kas atkelti,
Aš kuriu, kojine braukdamas ašaras.
Vis vedžioju pirštu slenkstį dulkiną,
Apie grožį gyvenimo svetimo.
Ne iš tų aš, kur priekvailius mulkina,
Aš iš tų- iš kurių viską atima.
Aš tikiu dar gyvenimo pabaiga.
Ir pradžia dar vos vakar tikėjau.
Nepagarbiai rankas purto pagirios,
Nors guliu, bet linguoju nuo vėjo.
Jei norėčiau, aš būčiau nuėjąs,
Jei turėčiau galvoj tokį siekį.
Bet po galva eiles pasidėjąs,
Dar keliauju, ne kojom į priekį.
2018-01-10 13:01
super...ironija - tik pitakas:)
2018-01-07 02:10
Kelionė vietoje
<><><>
Išėjau ir griuvau palei slenkstį,
Ne galva, pašalu tesu nešinas.
Nusišikt, kas padės atsikelti,
Kojine kai brauki vilko ašaras.
Maliavoju pirštu slenkstį dulkiną:
Ale grožis gyvenimo svetimo!
Gėriau, gėriau... ir gėralas mulkino,
O galiausiai, žalty, kojas atėmė.
Tad skersai į gyvenimo pabaigą,
O pradžia, buvau blaivas, tikėjau.
Krato, purto, žalty, žiaurios pagirios,
Net gulėdamas linkstu nuo vėjo.
Dar gerai, kad į kelnes nedėjęs,
Organai vidaus tikslo tai siekė.
Tad po galva eiles pasidėjęs,
Užknarkiau. Turtas jums tegu lieka. :O)
2018-01-07 01:20
man atrodo, kad tokios kelionės rimtos. aš irgi panašiai keliaudavau.
2018-01-06 21:24
šiaip tai nerimtas. bet už keletą vaizdžiai įtaigių vietelių ir nevisai tiesmuką raišką 3
2018-01-06 11:49
:) linksmas vienok, žinot
dalyvių rašybą pakartokite (čia: -ęs)
2018-01-05 21:56
kas davė kolą, tas tebunię prakeyktassss
|
|