....

smilgom suaugo tavo ir mano blakstienos -
mes užsimerkiam ir atsimerkiam kartu,
sapnuojam vienodus sapnus...
nulauždami po dar vieną šiaudą.
vėjo pirštais pririštos mano kasos
prie tavo plaukų - tavo minčių – o gal mano...
per daug viskas suvelta.
lietus pasiklydo tarp jų -
raudojantis pilkas paukštis
nusitvėręs žaibo veidrodžio šukę
bando ištrūkt,
bet veltui.
ir taip mes klajojam trise -
siauru takeliu,
ant smilgos piršto,
o jis vis linksta žemyn
nuo tylos šešėlio