...

... Tokia ta mūsų trumpalaikė pasaka... metai vis nauji, diena vis kita... valandos, kaip minutės skriejančios, išbarstytomis ar sugertomis akimirkomis, kai kurios pasimętusiomis, o gal neatrastomis... bet akimirkomis...
Gaila, kad pašto balandžiai, jau neatlieka savo pirminių pareigų... Gaila, kad akimirkos nebereikia laukti, gali ją pasiekti, bet kokiam pavidale... Artimiausiems, susipažintiems ir buvusiems... net ir sau... linkiu Nuostabos, kiekvienai dienai, tegu ir pačios paprasčiausios....