laimingi idiotai [santakoj]

man būtų vienodai -
aš buvau
    prarasti išvaduotojus
    standartus,
 
    man iš tolo
aš buvau.

    nugalėjau tavo kūną
    užvis tobuliausiam
tau.. .

    kai žmogus jau esi,
    į rankas nori
    pasiimti save
    tau podraug.. .

    mums sūnus siuva dangų -
    mūsų pakartojimą
    ant ližės
    taip ir paliksim?
 
    atominė susprogus mano
    lėkštėj,
    mėtosi keletas tavo
    žvilgsnių ant stalo
    ir nugulėtas veidas laukia
    priešpriešos rankų -
    kada bus leista padėkoti už tai,
    kad prausiame vienas kitą?
.. .