Labai Graži beigi Pamokanti, Kalėdinė ir biškį Feisbuko Pasaka

Gyveno karta brolis ir sesė – Pranukas ir Grytutė [visi sutapimai su realiais asmenimis ar įvykiais yra visai ir labai atsitiktiniai]. Buvo jiedu, savaime suprantama, našlaičiai ir labai, labai neturtingi. Išties sakau jums, buvo tokie biedni, kad turėjo tik vieną Feisbuko paskyrą per abu. Nepaisant tokių viduramžiškų sąlygų, gyveno gražiai, nesipykdami ir draugų turėjo. Nuotraukas kėlė tik savas ir tik išties gerai nufotografuotas, šūdo ir memių nešėrino. Tiesa, kartais Candy Crush Saga pažaisdavo, bet invaitų, ginkdie, niekam nesiuntinėjo!

Žodžiu vertėsi jie taip neskubėdami, kol vieną dieną Pranukas sugalvojo draugų sąrašą patikrinti – vienok išaugo anas vos ne iki begalybės, cieli du šimtai ir dar penkiasdešimt su keliais pabiručiais susirinko. Tikrino tikrino, kol raidę Z pasiekė. Ėgi žiūri – puikuojasi saraše kažkokia tai Zosia Havrilova Cickinienė. Ir taip Pranelis žiūrėjo, ir anaip, profilį ir nuotraukas tikrino, bet niekaip atrinkt negali – kas per viena ir kur susipažino?? Nuėjo tada Pranelis pas Grytutę ir klausia:

- Grytut Grytut, ar tu žinai kas tokia yra Zosia Havrilova Cickinienė?

- Nežinau, Praneli, - atsako jam Grytutė, - o kur tu apie ją girdėjai?

- Girdėt negirdėjau, užtat mūsų Feisbuke drauguose radau, - atsakė Pranelis. – O kad ir tu jos nepažįsti, tai aš ją išmesiu iš draugų!

Kaip tik jis taip pasakė, Grytutę nutvilkė baisi nuojauta – trenkė taip, tarsi Wi-Fi būtų nulūžęs.

- Ak! – sušuko ji rankas grąžydama, - nemesk, Praneli, jos iš kontaktų! Širdimi jaučiu, užklups tave didi nelaimė, jei taip padarysi: oželiu pavirsi!

- Ne! – atrėžė supykęs Pranelis, - pasakiau, kad išmesiu, tai ir išmesiu!

Kaip tarė, taip ir padarė – ištiesė pirštą ir bakstelėjo tiesiai į „Unfriend“...

Kaip tik bakstelėjo Pranelis į tą nelemtą „Unfriend“, taip iš karto ir pavirto oželiu: prisijungė prie Fesibuko oželių grupės, skaitė visas ten rastas mintis Coelhines ir patetiškus picturiukų albumus „25 best fotos eveh“ apžiūrinėjo nesustodamas. O visų blogiausia – šėrino visą tą šūdą ant savo sienos, kad ir kiti matytų, tfu tfu ir veu veu. Kaip tikras oželis iš ties... [pasakos metu nebuvo nuskriaustas nei vienas gyvūnas].

Grytutė prašė brolį liautis, maldavo draugus atleisti ir nekreipti dėmesio, net laišką Feisbuko Suportui parašė, bet viskas buvo veltui. Senieji draugai vienas po kito dėjo ignorą ant Pranuko ir Grytutės, o vietoje jų prisiveisė visokių tamsių ir neaiškių asmenybių su macniai fotožopintais selfiais.

- Ak, nėra Geitso ant tavęs! – rypavo Grytutė, bet nebuvo kas daryti. Ir patraukė Grytutė ieškoti patarimo pas išmintingąjį senolį, kuris prieš išeidamas į pensiją forumus moderuodavo.

Išklausė senolis Grytutės, bet tik galvą palingavo:

- Ak ir sunki tavo dalia dalužė, Grytut. Negaliu aš tau padėti – nemoku. Geriau eik pas mano vyresnįjį brolį, jis seniau IRC moderatoriumu dirbo, galbūt galės ką patarti?

Kas beliko Grytutei? Išėjo ieškoti IRC. Ilgai ji keliavo, kol viename apleistame websaite netyčiom užklupo nuorodą.

Senolis IRC moderatorius buvo dar senesnis ir dar baltesnis, bet priėmė Grytutę kaip galėdamas gražiau, suteikė operio teises ir davė prisijungimą prie visų kanalų. Grytutė jam gražiai padėkojo ir nieko nelaukdama išdėstė savo bėdą. Klausė senolis, galvą lingavo ir galiausiai tarė:

- Ak ir sunki tavo dalia dalužė, Grytut, bet negaliu aš tau padėti. Keliauk geriau pas mano vyresniąją seserį, kuri emailų njūsgrupe gyvena. Gal ji padės?

Iškeliavo Grytutė ir ėjo tol, kol pasiekė seną ir baugų Fidonet mišką. Čia gyveno vyriausioji sesuo ragana. Tik atrodė ji žymiai jaunesnė nei broliai, mat persikvalifikavo į spam-laiškų siuntinėtoją ir taip siurbdama email vartotojų jėgas palaikė savo jaunystę.

- Cha@cha. cha! – bjauriai nusijuokė ragana, Grytutę pamačiusi. – ir kas čia tokia pas mane atėjo? Nagi, sakyk greitai savo emailo adresą!

Grytutė tačiau nesutriko ir adreso nepasakė. Ir šiaip ragana bandė, ir taip, nuolaidų kuponais viliojo ir virusais grasino, bet Grytė laikėsi tvirtai ir nieko nešnekėjo. Pavargo galiausiai ragana, ir taip jai sako:

- Ak, matau esi tvirta ir gudri mergaitė, užtat tau padėsiu. Ne ne, nereikia man nieko pasakoti, man broliai viską į ICQ parašė. Eime su manimi.

Nusivedė ragana Grytutę prie mainfraimo ir pradėjo debuginti. Vargšei Grytei net akiniai aprasojo nuo dvejetainių vingrybių. Kai kodinimas baigėsi, ragana taip jai paporino:

- Tavo Pranuką gali išgelbėi tik naujas End Jūzer Laicenzas.

- Vaje, kaip gerai! Tik kur aš rasiu tą End Jūzer Laicenzą?

- Jį turi baisusis Cukermanas.

- O kaip man rasti tą Cukermaną?

- Šito tau teks klausti mano dėdę Gūglą. Te, imk šitą nuorodą ir sek ja!

Gūglas buvo labai darbštus ir viską darė labai, labai greitai.

- Prisijungimovardasirslaptažodis? – tuojau pat pareikalavo.

- Oi, net nežinau... – nustebo Grytutė.

Kadangi labai tingiu, tai nerašysiu, kaip Gūglas privertė mergaitę susikurti gmail paskyrą. Patys žinot, ne maži esat.

Paskui Gūglas ilgai ir nuodugniai ieškojo, kol atrado.

- Štaikurjis, - pareiškė savo greitakalbe, - radauketurismilijonuspotencialiųnuorodųspauskantšitos.

Grytė padarė kaip liepta, ir vienu akimirksniu atsidūrė baisiojo ir kraupiojo Cukermano dvare. Ilgai ji ėjo per milžinišką dvarą, klaidžiojo tarp ankstyvų feisbuko versijų, klausė paskaitų apie socialinius tinklus ir kitaip kankinosi, bet galiausiai pasiekė Cukermano irštvą.

- Ak, Cukermanai! – prabilo ji rankas sudėjusi, - duok man kad geras, nauja End Jūzer Laicenzą, kad mano brolis Pranelis į žmogų atvirstų!

- Gerai, - iš karto sutiko baisusis Cukermanas, - bet turėsi pasirašyti savo krauju, kad tarnausi man iki savo smerties.

Pravirko Grytutė, bet baisusis Cukermanas nepasidavė – arba rašykis, arba liks Pranelis oželiu! Kur dėsis mergelė – pasirašė, paėmė ir bėga namo. Parbėgusi paskubomis ir vienaip ir kitaip naują EJL prie brolio derina – niekaip neveikia! Teko skambinti Feisbuko Suportui.

- Suportas klauso! – pasigirdo pažįstamas balsas.

- Cukermanai! – suspigo Grytė, - tavo EJL neveikia!

- A-Cha-cha-cha! – užsikvatojo baisusis Cukermanas, - tai todėl, kad tau po pasaulį beslankiojant Pranukas iš Feisbukinio Oželio į Feisbukinį Gaidelį pavirto! O tu dabar turėsi man tarnauti iki gyvenimo pabaigos!

- Ne! - Sukliko Grytutė, bet jau ir pati mato: Pranelis postina vieną po kitos nuvalkiotas demotyvacijas ir savo tačkės nuotraukas.

Kaip supyko Grytė! Prispjovė į ausį Cukermanui, davė broliui snukin (3 k.) ir ištrynė suvisam Feisbuko paskyrą. O vietoje to, kad sėdėtų prie kompo, nuėjo Kūčios virti, ko linkiu ir jums mieli vaikučiai.

Štai taip baigėsi išties įdomi ir pamokanti istorija apie Grytutę ir Pranelį.


Gerų visiems švenčių, ir nepamirškit, kad maistą reik valgyt, o ne fotkint.