Vansen 44

VANSEN 44

Atradau ramų kampą. Aplink nedidelė patalpa. Keliolika medinių stenderių. Maloni prietema, nes aš myliu šitokį būvį, todėl man ji miela. Už sienos yra vaikų darželis. Girdžiu mažyliu chorą ir auklėtojos solo. Jie nedainuoja. Kažką mokosi. Atsisėdau prie lango. Pro grotas matau apšviestą pasaulio atkarpelę. Krūmai, žalia lapija, džiugina siela. Čia jaučiuosi saugus ir laimingas. Čia nejaudina pasaulio rūpesčiai. Aplink matau spintas, atviromis lentynomis, o iš ten į mane žiūri knygų viršeliai. Tai mano mylimi draugai. Knygos mane myli, ir aš jas myliu. Nesu protingas, todėl daugelį knygelių nesuprantu, nesugebu išklausyti ir įsigilintį į pąslaptingas kalbas, istorijas ir idėjas. Bet pagarba draugams atveria širdį jaudinančiam virpuliui, nes žinau, kad už kieto bičiuolio viršelio, slypi gyvenimas.
... Debesis nuslinko. Šiandien vėsi diena, todėl saulės spinduliai maloniai sušyldė rankų ir veido odą. Aš esu laimingas. Ačiū Kūrėjui.
P. S. Pasikalbėjau su Sefer Achinuch. Jis pasakojo, kad draudžiama sąntykiauti su tėvo brolio žmona, net po to kai jie išsiskyrė, ar net jau dėdė yra miręs. Su tokia moterimi tau draudžiama kurti šeimą. Tikiuosi, mielas berniuk, niekada prie šio nusikaltimo nepriartėsi. Jei paslystum, pasitark su manimi, nes tavo atžvilgiu įstatymas nevienareikšmis. Reikia daug žinių ir įžvalgumo, kad tiksliai apibrėžčiau tavo gyvenimą ir galėčiau suformuluoti patarimą. Sėkmės mažyli. ĮSIKLAUSYK į žodžius ir pabandyk suprasti bendras gyvenimo taisykles.
Šis draudimas liežia visas kartas. – Pasakojo Sefer Achinuch. - ... Aktuolus visais laikais.
- Bausmė už šį lytinį nusikaltimą labai griežta, nusikaltėliui nepatiktų ją gauti. - Juokaudamas pridūriau. Paskui pažiūrėjau į kitą išminčių. Minchat Chinuch. Jų realybėje aš neegzistuoju. Per daug mažas niekis esu, kad mano įdėjų pasaulis įsiterptų šalia pasaulio žvaigždžių. Bet mano realybėje jie kartais atsiranda. Sefer Achinuch daug svarbių dalykų pasakė. Tik vieną įdėją papasakosiu, nes manau, kad ši šalutinė tema tau aktuoli. Jis sako, kad asmuo, kuris sąntykiavo su dėdės žmona, privalo būti pasmagtas, jei jo kaltė buvo įrodyta. Nes tai bendras draudimas, turėti santykius su svetimomis žmonimis. Iš to suprantame, kad visi ištvirkaujantys su svetimomis žmonomis privalo būti nubausti tokiu būdu. Tiek... Apmąstyk, tai mano mielas vaike. Nutolink savo siela nuo lengvabūdžių žmonių, kad neįveltų tavęs į nusikaltimus.
P. P. S Šiandien supykau ant sūnaus. Dėl nežinomų priežąsčių jis kvailiojo pamokų metu. Trugdė mokintis kitiems žmonėms. Supykęs, kelis kartus perspėjau vaiką, bet jis nesuprato mano žodžių prasmės. Ne dėl to, kad kalbėjau ne aiškiai, bet dėl to kad kvailybės dvasia apėmė jį. Nesugevėjo įsiklausyti į perpėjimus. Aprengiau jį. Ir liepiau eiti namo. Nesusivaldžiau, norėjau įspirti į užpakalį, bet nepataikiau, nes jis vikresnis už mane. Truputėli, bato galiuku kliudžiau berniuko alkūnę. Paauglys pravirko ir nulėkė į namus. Liepiau jam miegoti, nes manau, kad pervargo, o gal šaip sau tingi kontroliuoti save. Kartais manau, kad būna akimirkų, kada sūnus žodinių pastabų nesupranta. Kad tomis akimirkomis jo kalba, kurią jis supranta, barimas. Bandau save priversti kuo mažiau naudoti grižtumo. Kartais pavyksta, o karais ne... Viskas į gerą.
‚.. Grįžau dykumos keliu. Ant kalno viršūnės atsisėdau ant suoliuko ir kelias minutes rašiau laišką tau. Paskui pakilau klonių į viršų, savo nuomuojamo buto link. Perlipau per tvorą. Eidamas traiškiau nukritusias alyvuogęs. Buvo tamsu, todėl nemačiau kur statau pėdas. Atvėriau namų duris. Vaikelis miega. Aptvarkiau kambarius. Vaikelis vis dar miega. Nuėmiau skalbiniu nuo džiovyklės. Jis vis dar miega, pasimuistė truputėli, bet nepabudo. Paskrudinau makaronus ir užpyliau ant jų verdantį vandenį. Po kelių minučių jie jau išvirė. Idėjau tchinos ir prieskonių. Po kambarį pasklido maisto kvapas.
- Kas čia dega? – Įmigęs sušuko sūnus. – Tete, man trūksta oro.
- Atidarysiu langą ir išvėdinsiu. - Vaikas atsistojo. Bumbėdamas rangėsi. Paskui pasimeldė Maariv ir sėdo vakarieniauti. Suvalgė tik dalį porcijos. Pradėjo zysti, kad neversčiau valgyti daugiau.
- Ar tau skauda ranką? – Paklausiau.
- Ne? – Nustebęs atsakė vaikas.
- O kodėl?
- O kodėl tūrėtų skaudėti?
- Juk aš tau spirdamas pataikiau į ranką.
- Nepataikei. Tu spyrei į portfelį.
- Vargšelis. Ar išsigandai.
- Taip, labai verkiau, nes negalėjau mokintis Oiraiso.
P. P. P. S. David Juda nespėjo išsigąsti. Pramerkė akis. Sapnas vis dar laikė bundančią sąmonę. Triukšmas iš išorinio pasaulio skverbėsi į supratimą.
- Kas čia darosi? – Murmėjo sau po nosimi. Priešais jį sedintis žmogus pašoko iš savo vietos. Purtėsi ir rinko nuo galvos smulkių stiklų šukes. Autobuse kilo nedidelis sąmyšis. Žmonės apžiūrėjo sudaužytą langą.
- Parazitai. – Šaukė žmogus rinkdamas šukes nuo savęs. Susipjaustė piršus. Krauju ištepliojo savo drabužius. . David Juda apsnūdęs pažvelgė pro langą. Automatais ginkluotos mulatės prabėgo pro šalį. Jos vijosi arabą, kuris sviedė akmenį iš laidynės.
- A... supratau. Paskutinė viltis žlugo. Mulatės nuo rabų neapsaugos. – Ironiškai išrėžė David Juda ir nusišypsojo. – Arabai mėto akmenis ir badosi peileis. Gerai, kad nors tiek. Galėtų rimtesniais ginklais skriausti. Prieš 17 metų, jie sprogdindavo autobusus. Kas diena nužudydavo po 20 žmonių. Dabar išskydo, nusilpo... Tikriausiai visi recidyvistai iškeliavo į Europą.
Gailiuosi, kad pažadino. Toks įdomus ir prasmingas sapnas linksmino mane. Ten man senas žmogus pasakė: Žmokus kaip žvakė. Kuo jiepanašus? Žvakė apribota išorine forma, ir taip pat žmogus. Žvakė dega ribotą laiką, taip pat ir žmogus gyvena ribotą laiką. Žvakė atlieka savo funkcija, tik tada kai dega, taip ir žmogus atlieka savo funkcija tik tada, kai vygdo Kūrėjo norą. Nes jis dėl to sukūrtas. Magen mišna sakė, kad jei žmogus turi džiaugtis vygdydamas savo Šeimininko norą. Aš džiaugiuosi. Žvakė įgauna vertę, tik tada kai dega, taip ir žmogus, išlasvina savo potencialą, ir tampa vetybė kai vygdo Kūrėjo norą. Helenams labai nepatinka šitoks homaniškumo apibrėžimas. Todėl jie jau kelis tūkstančius metų bando užgesinti mūsų žvakes. Jų jau nebėra, o mūsų žvakės, dar dega. Smagu.