Saulėlydis uždarė dangų -
pasibaigė šita diena.
Žvaigždžių virpėjimas
rason krenta, o širdyje – žiema.
Akys tarsi iš sniego...
Žodžiai prasmego jausmuose,
vangus vakaras sustingo-
meilės eismas vienpuse gatve.
Mintys ietimis sminga
į suklupusią svirtį prie šulinio,
žemuogės, suvertos ant smilgų,
prie lūpų karštų prigludusios.
Švelnialapis uosis rauda,
mėnuo šakose supasi,
ilgus kelius tėviškėn skauda,
išsigandusi lakštingala purpteli...
<<>>
Nereikia man jūsų žodžių –
savo mintimis gyvensiu.
Nesvarbu, kad keistai atrodysiu –
aušros dainą delnais susemsiu:
jūs dainos atsigerkite,
žvaigždes iš rasos surinkite,
žemuogių skonį pajuskite,
lūpomis delne palietę smilgas...
B. K. -Žiemgalos bitelė
2017. 12. 18.