išvirkščia ir naktinė

Aš išvirkščia -
Naktibalda
Dievaitė
Sudilusiom kurpaitėm rankoj nešina

Aš meldų ir paskendusių laivų
Dievaitė
Aš tolstanti-artėjanti
O gal manęs visai nėra?

Išbirusių ir veltui pasakytų žodžių
Kurių nesugrąžinsi niekaip
[ak, deja]
Aš kišenes pilnas turiu
ir godžiai
juos naikinu ir siuvinėju
[kad pavirstų priesaika tylia]

Undinėmis ir krenkščiančiais balandžiais
Aš pasikliaut tikrai galiu
Sparnuota ir basa [ak, iš tiesų dievaitė]
Į pilnatį ir debesis kylu

Dangaus seklyčioj
Tykiai ir nebyliai
Į žemę skruzdės dydžio pažiūriu
Ir nusibraukus plaukus sau nuo veido
[tyliai]
Pavojus ir siaubus sutramdau savo švelnumu

Aš
išvirkščia
dangaus naktinė sargė
žemyn iš debesų nuleidusi akis
aš plunksninė, neišrašytų žodžių vergė
vis laukiu, kol kas plunksną pamirkys.