Jonai Petraiti, aš tave myliu

Jonas Petraitis rėmėsi į mane kai ėjom iš aludės.

  Sakė " važiuojam rytiniu traukiniu į Tokijų".

  Nors batai aukštom kulnim smigo į asfaltą

  Leidau atsiremti.

  Gyrė mano kreivas akis

  Ir juokės iš pasvirusios dešinėn nosies,

  Pasakojo apie savo moteris ir šlovę;

  Apvogėm bankomatą ir suvalgė jis kebabą.

  O aš daviau jam servetėlę.

  Nusivalė grimą ir nebemačiau to klouno.

Nebemačiau jo išvis.

  Jonai Petraiti, aš susilyginau akis ir išsitiesinau nosį,

  Iškepiau tau kebabą su paukštiena

  Ir išsipešiojau ūsus.

  Susikroviau lagaminą

  Išstudijavau Tokijaus florą ir fauną...

  Tu man tik paskambink šį penktadienį varpais

  Ir atbėgsiu su raisčiais ant akių.

  Juk. Po galais, noriu su tavim ravėti braškes.