Rašyk
Eilės (71912)
Fantastika (2159)
Esė (1687)
Proza (10302)
Vaikams (2453)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (7)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Vansen 40

Aš gyvenu kitame pasaulyje. ČIA KITAS MĖNULIS. Gal būt neatskirsi nuo to mėnulio, prie kurio pripratai gyvendamas Lietuvoje, bet jo išskirtinumas, ne dėl to, kad skiriasi forma, ar pasvyrimo kampas, o dėl to kad žmonių sąntykis į jį kitoks. Jis skiriasi nuo to sąntykio kurį žinai savo draugų tarpe. Apskritai sąntykis į save ir išorinį pasaulį, yra esminis tavo realybės apibrėžties faktorius. Todėl svarbu žinoti, koks sąntykis yra teisingas ir geras, koks melagingas ir žalingas. Jau pakankamai subrendai ir supratai, kad aplinka sąlygiška. Įdėjū pasaulis yra daug realesnis už apčiuopiamą realybę, nes būtent įdėjos apibrėžia, kas yra tikra, o kas menama žmogaus realybėje.
- Vaikeli, myliu tave. – Pasakė tavo tėtis. Jis daug kartų kartojo šiuos žodžius. Skambindamas, rašydamas laiškus. Tie žodžiai įstrigo atmintyje ir drąsko širdį. Šiuo metu negali apkabinti mylimo tėvo. Kur jis prapuolė. Kur jo menamas kūnas? Jo nėra tavo akiratyje. Kartais paskambina ir pasako, kad myli. Ar girdimas balsas, ar gautas laiškas yra tavo tėvelis? Tu pažysti savo artimo balsą. Pažysti savo tėvelio mąstymo, minties dėstymo įpatumus. Gal būtent tai yrodo, kad tėvelis vis dar myli, vis dar galvoja apie savo mažajį princą?..
- Aš kitame pasaulyje. Kitaip matau mėnulį. Kitaip suprantu daiktus. Todėl mus skiria ne tūkstantis kilometrų, o tūkstantis minčių. Jei mąstysi kaip aš, idėjų pasaulyje, būsi su manimi.
Pasisukau į lentyną. Ten stovėjo nepažystamasis. Tiksliau aš jį pažystų, tik vardo nežinau. Niekas nežino jo vardo. Bet esame geri draugai. Mes jį vadiname Sefer a Chinuch. Prieš metus mes kalbėjomės apie artimus ryšius. Klausiausi jo. Bet pokalbis nutrūko. Buvau užimtas, tad nesugebėjau prsiversti atnaujinti temos. Bičiulis kantriai laukė. Todėl dabar atvėrė lūpas ir pasakė lakonišką frazę.
- Draudžiama turėti imtimius sąntykius su mamos seserimi.
- Ką? – Paklausiau. Sūnau, ir tavo šalyje neleidžiama kurti šeimos su tokia pora... Bet yra skirtumas.
- Ar gali paaiškinti, kodėl tai... yra draudžiama? – Negirdžiu tavo balso, todėl nežinau, ką atsakai. Aš žinau, kodėl MAN tai yra draudžiama. Nes man, tai uždraudė Kūrėjas. Tai paprasta priežastis, tokiems žmonėms kaip man, gyvenantiems čia, šventoje žemėje. Idėjų pasaulis mus skiria. Gal būt mes netaip toli vienas kito, o gal mus skiria amžinybė. Vieni žmonės randasi amžinybėje, o kiti už jos ribų, tai yra laikinume. Aš trokštu amžinybės. Trokštu prasmingo egzistavimo. Noriu kiekvienu šidies dūžiu priartėti prie Kūrėjo ir bijau nutolti. Girdėjau, kaip Mošė Lucato kalbėjo šiuos žodžius, kad gėris yra tai, kas priartina žmogų prie jo Kūrėjo, ir blogis yra tai, kas jį nutolina.
- Žmogus sukūrtas, kad gautų malonumą iš šiuo pasaulio. – Taip teigė Moše Liucato. Tik kas yra žmogus, kas yra pasaulis, kas yra malonumas? Šių objektų apibrėžimas skiriasi nuo tų, prie kurių pripratai gyvendamas Lietuvoje. Todėl naturalu, jei išminčiaus žodžiai bus suprasti neteisingai.
- Kantrybės, mielas vaike. Tu protingas ir vis dar yra viltis tapti tikru žmogumi, pažinti tikra pasaulį, ir pajusti tikrą malonumą. Tavo kelias, ilgas, bet tai tavo kelias. Mylėk savo išbandymus, bet neužsibūk, per ilgai kančioje. Ne tam žmogus sukūrtas. Visi tavo draugai, naturaliai blaškosi bėgdami nuo kančios, bėdos. Bėga malonumui į glėbį. Bet kažkodėl daugelis malonumas ištirpsta ir kartėlis nuodija išprievartauta siela. Mes visi bėgame nuo kančios. Remiantis protu megali pasakyti, kur iš tikrųjų yra laimė, ir kur yra kančia. Ši realybė apgaulinga. Sudėtinga ją išaiškinti neišlavintam protui. Net jei norėčiau, nepavyktų perteikti suvokimo. Tai tavo namų darbai. Tu pats statai savo idėjų pasaulį.
2017-12-04 20:27
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-04 20:46
Nuar
Kančia visada pasiveja. Kuo labiau išpuoselėtas gyvenimo suvokimas, net žengiant per Toros išmintį, tuo stipriau jaučiama kančia. Būsi vargeta, vežiojančiu kas dieną svetimas išmatas ir gyvenančiu prie dvokiančio griovio savo rankomis iškastame urve, kančia smogs nakties šalčiu ir alkio keliamu nuovargiu. Gali būti Toros vedamu išminčiumi, garbinamu aplinkinių balsais. Kančia vis tiek ateis ir jausi ją labiau, nes ji atims dalį susikurto įsivaizduojamo gėrio bei gyvenimo patogumų. Pas varguolį ji paskęs pastoviai jaučiamoje kančioje.
Sakykime nesutinku su šioje esėje dėstomomis dogmomis.   
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą