015012022017

Galiausia stojo baisus rūkas,
Nebuvo aišku nei ar esu gyvas,
Nei ar jau nebėra ko gręžiotis
Traukinys išvyko,
Varpai nemušė.
Horizonte vijosi mėlis.
Akys nematė, širdis jautė, jog anas ten.
Iš tiesų nežinojau ką man daryti,
Mačiau tikėjimo šukes ant grindinio,
O balsas viduje kartojo, kad niekad gėrio nebeteks gert.
Rodos užversiu duris, išjungsiu šviesą
Ir grįžęs namo vėl srėbsiu melą.
Bet šis kaip toks prėskas,
Kad net nežinia, čia tokia dalia ar kas?
Mes ilgai kalbėjome,
Rodės spaudėm rankas,
Bet ar kas čia aišku?
Aš neteisus, tu neteisi.
Aš netikiu, tu netiki,
Tu dėl manęs, aš dėl tavęs,
Tu dėl savęs, aš dėl savęs.
Traukiniui išvažiavus mačiau Viltį,
Ar tai Tu?
Taip tu... Tu šukės ant grindinio.