Kas tas SLAMAS, gal daržovė,
pasakyki man, skaitove,..
Va, skaitove, - nesakai...
Slameriu save laikai?
Klausiu Petro ir Onos,
bet jei niekas nežinos...
Neatsakot- na tai dzin-
svarbu susirinkt būrin.
Kai esu įsimylėjęs,
eilės liejas kaip aliejus.
Kaip vanduo - gal būtų skysta,
per aliejų sklandžiai slysta...
Nuo vaikystės poetauju,
tai rašiklis visad saujoj.
Tik eilėraščių nemoku-
geriau viską versti juoku...
Tai dabar būdu dailiuoju
va, gyvenimą eiliuoju.
Surimuosiu dramblį, namą,
gal išgausiu kokį SLAMĄ.
SLAMAS leidžia keiktis, bartis,
bet nebūtina gi kartis,
jeigu šaką pamatai,
kad ir nelabai aukštai...
Taigi, kol netrūksta žodžių,
kol matau, girdžiu, užuodžiu,
kam gi plūstis - neskanu...
Nusibodo... jau einu....