eiliavimai

Gal dabar apie eiles
ir mintis labai gilias.
Juk gyvenimas eiliuotas
nuo kotletų iki šluotos.

  Va, apsidairykim pradžioj -
  sueiliuoti gatvėj medžiai,
  sueiliuoti ir suolai;
  eilėm sėstis privalai
.
Sueiliuotos salėj kėdės,
pats eiliuojies atsisėdęs.
Kai eiliuoji užsimojęs,
raukšlės kaktoje eiliuojas.

  Kai virtuvėj vargsta kojos,
  viskas ten taip pat eiliuojas-
  nuo mėsos iki daržovių-
  paeiliui prie visko stoviu.

Kartais aš būdu dailiuoju
bandeles skardoj eiliuoju.
Arba duonos riekeles
ne į krūvą - į eiles.

  Mano vyras kai įninka,
  jam knygas eiliuot patinka.
  Ne, nerašo, jei spėliojat,
  jis lentynoj jas eiliuoja.

Viskas ir visur eiliuojas:
dėstom paeiliui ir kojas.
Ir nebūna, kaip matai
viens po kito du rytai...

  Vakarą pakeičia rytas;
  pirma vienas, paskui kitas...

Aš - tikėk, ar netikėk,
poetauju sau ir tiek...