...

Dažniausiai numiršti nė
nesusimąstęs, kad garsai raiši iš šukės –
be to silpstantys – nėra sudužimo pirštinė,
mesta veidan, o tik paprastas kelių sutapimų iššūkis.
Gal beprasmybės pervertinimas, gal... na
kad ir klaida, kad ir visi laiko stygiai
vienoj vietoj, tiesiog laiko šalna,
tiesiog miršti laimint akimirkai pigiai,
kaip tie visi vienodi atvejai –
banaliai, lyg Kalėdoms ruoštųsi provincijoj miestai,
priklausantys nei Lietuvai nei Latvijai,
bet vis vien šypsosi iš to estai.