pirmas...

Išprotėjusi senelė man nupirks fortepijoną
Aš, atvožęs dangtį juodą, vien tik kaulus rasiu ten
Visą rudenį raudoną raudant vėjams gersiu romą -
Išprotėjusiai senelei kranksit naktį ant šakos.
Išprotės fortepijonas, išprotėsiu aš, senjora,
Mėnesienoje pamatęs, kaip jūs šokate lengva.
Baltesnėm lelijų rankom laikote jūs savo galvą
Netikėtai dangtis krenta krenta ir palaidoja mane
Fa nata fortepijonas…