Vilties kvapas

Vilties kvapas

Praviros namo langinės
Pro užuolaidas
Vidun švilpia vėjas.
Klevo lapai
Suskrenda į mano kambarį
Pagaunu nosimi tą kvapą.
Lapų ir rudens
Euforiją pajuntu
Lėtais žingsniais
Šoku romantišką šokį.
Šoku, jau svaigsta galva.
Man užgniaužia kvapą.
Meldžiu Dievą,
Kad tik nenukrisčiau.
Jei nukrisiu ant grindų.
Pradėsiu voliotis
Kaip persunktas skuduras.
Kas iš manęs liks?!
Būsiu nematomas,
Purvą ir dulkes sugėręs medžiagos gabalas.
Aš užsimerkęs stoviu
Priešais mane
Pro langą veržiasi
Rudeniška saulė
Spinduliai lyg geltona skraistė,
Juosianti mano pečius.
Kas aš esu?
Gal tyla?!
Mano horizonte
Sustoja laikas,
Jau Likimas skaičiuoja
Pragyventus metus.
Jau rodos užges
Ant stalo uždegta žvakė.
Ir išeis šviesa
Iš mano namų.
Aš tyliai atgulsiu
Ir muzika groti pradės.
Niekas nematys,
Nepajaus manęs,
O juk aš netylėsiu!
Šauksiu Likimui,
Nes aš Viltis!
Aš gelbėju kiekvieną,
Kuris šaukiasi manęs.
Nepaliksiu nė vieno
Juk aš drąsos vaikas!
Aš Motina vienišų širdžių!
Aš Viltis!
Tavo Viltis!
Neužmušk manęs!
Aš dar daug Tau
Galiu pagelbėti.
Pajusk mane
Kaip kvapą
Aš turiu savąjį kvapą.
Pakvėpink mane
Ir Tu atsigausi!

Kristina Puronaitė
2017-11 mėn.