Barcelona

Besidriekianti jūra plasnojo,
Smėlio bangos man pėdas bučiavo,
Vėjas veidu svajingai bėgiojo,
Ir mėlynėj žuvėdros juokavo.

Mano pusnuogis kūnas liepsnojo,
Saulė varvanti odą nulaižė,
Netikėtai rodyklės sustojo,
Nerimastis su atodūsiu baigės.

O spalvų mirgesys kranto akmenis puošė,
Aš apakinta grožio ir spindesio braidžiau,
Banga drąsiai per šlaunį man žaibiškai vožė,
Vos išlaikius pusiausvyrą šypsenas svaidžiau.

Nedrįsau pagalvoti, jog visa tai baigsis,
Nedrįsau atsimerkti, pabusti, suprasti,
Jog ligi šiol aš akla sėjau dirvą bevaisę,
Kaip lengva laisvės troškimą pamesti.