Apmąstymai žvelgiant į Mažvydą

Perskaičiau,
Prieš palikdamas kūrinį.
Itin gili mintis
Jausmai
Mano beprotiškai brangus vidus
Atrodo, kad tuoj pakilsiu į dangų
Kūrybos aktas!
Tai sakrališka!
Gal Dievas duos - pateksiu į topą
Balsuos už mane keturiais pieštukais
Penkiais tušinukais
Dešimčia akmenukų
Ir kriaukelių vėriniu.
Galėsiu klykti it žuvėdra -
Koks švelnus žodis
Balta tarsi marių puta
Vikri tarsi kibirkštis
O žiūrėk - miškai jau sausi
Vienas neatsargus žingsnis
Viskas sudegs
Kaip ir tu
Degi palikdamas kūrinį
Kad nieko nebeliktų
Tik tu.
Ir TU
Vien TU.
Verbotten.