Jonas dirba kolūky

Aštuoni praleisti kartai - to buvo per daug. Jonas visada mėgo pjauti žolę. Kiekvienas žolės stiebas jam buvo daugiau nei visatos gimdos stebuklas. Jis matė rudijančius stiebus, vinimis raižančią rasą ir kiekviename lape prarukytais dantimis grojančią beprasmybę.

Kolūkis gyveno gerai. Kiekvieną vasarą pjaudavo žolę, po to girti vyrai dainuodavo. Daina padėdavo kiekvienam pasijausti mažiau apgailėtinu, degtinė - supratusiu viską. Viskas turėjo didelę aplitudę: nuo Belaruso aštuonių cilindrų variklio iki moterų.

Jonas tik norėjo suprasti, kur yra jo devintas kartas. Nebuvo tiek tiesos koluky, kad būtų atsodintos visos nupjautos gėlės. Dalgis turėjo pernelyg keistą formą - lyg ir tiko pjauti viskam aplink, o nusižudyti negalėjai.

Nieko nėra blogiau nei suktas dalgis. Sušiktas dalgis gali pravirkdyti.